Fęrsluflokkur: Utanrķkismįl/alžjóšamįl

Lissabon sįttmįlinn fegrašur ķ žżšingu

560145

Lissabon sįttmįlinn hefur veriš žżddur į Ķslensku. Sįttmįlinn lżsir réttindum og skyldum ašildarrķkja ķ smįatrišum. Žess vegna er mikilvęgt aš žżšingin sé vönduš og nįkvęm en žvķ mišur viršist žaš markmiš ekki hafa nįšst. Hér eru nokkur dęmi:

2. KAFLI, SÉRTĘK ĮKVĘŠI UM SAMEIGINLEGA STEFNU Ķ UTANRĶKIS- OG ÖRYGGISMĮLUM, 1. ŽĮTTUR ALMENN ĮKVĘŠI, 24. gr :

“Žau skulu foršast aš gera nokkuš žaš sem vinnur gegn hagsmunum Sambandsins eša kynni aš skaša įhrif žess sem afls ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum.”

"They shall refrain from any action which is contrary to the interests of the Union or likely to impair its effectiveness as a cohesive force in international relations."

Žetta er rangt žżtt žvķ "Cohesive force in international relations" žżšir “samheldiš afl ķ alžjóšasamskiptum”, en alls ekki “afl ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum”.

XXI. BĮLKUR ORKUMĮL 194. gr.

“1. Meš tilliti til stofnunar og starfsemi innri markašarins og meš skķrskotun til žarfarinnar į aš varšveita og bęta umhverfiš skal stefna Sambandsins ķ orkumįlum miša aš žvķ, ķ anda samstöšu mešal ašildarrķkjanna, aš:

a) tryggja starfsemi orkumarkašarins,

b) tryggja öryggi ķ orkuafhendingu ķ Sambandinu, “

"(b) ensure security of energy supply in the Union; "

Žetta telst röng žżšing žvķ “supply” žżšir “framboš” en ekki “afhending” Liš b) ętti žvķ frekar žżša žannig "tryggja öryggi orkuframbošs ķ Sambandinu." Ašildarrķki eru hér aš samžykkja aš Brussel taki įkvaršanir um öruggt orkuframboš (aušlindina) en ekki bara örugga afhendingu orku.

I. BĮLKUR FLOKKAR OG SVIŠ VALDHEIMILDA SAMBANDSINS 3. gr.

“1. Eftirtalin sviš skulu falla undir fullar valdheimildir Sambandsins: a) tollabandalag, b) setning naušsynlegra samkeppnisreglna vegna starfsemi innri markašarins, c) peningamįlastefna fyrir žau ašildarrķki sem hafa evru sem gjaldmišil, d) verndun lķfręnna aušlinda hafsins innan sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnunnar, e) sameiginleg višskiptastefna. “

"1. The Union shall have exclusive competence in the following areas: "

Exclusive žżšir aš sambandiš sé alfariš einrįtt um žessa mįlaflokka. Sem mętti žżša "Sambandiš skal hafa óskiptar valdheimildir į eftirfarandi svišum". Žetta skiptir mįli žvķ ašildarrķkin eru hér aš samžykkja aš lśta einhliša įkvöršunum ESB ķ žessum flokkum.

C. YFIRLŻSINGAR AŠILDARRĶKJANNA

“... og Evrópudagurinn 9. maķ verša įfram ķ žessum löndum tįkn samfélags borgara ķ Evrópusambandinu og tengsla žeirra viš žaš. “

"... and Europe day May 9th will for them continue as symbols to express the sense of community of the people in the European Union and their allegiance to it."

Oršiš „allegiance" getur žżtt: obligation, commitment, devotion, faith og loyalty. Žarna er į ferš yfirlżsing um hollustu viš Evrópusambandiš en ekki bara "tengsl" viš žaš.

Finnst einhverjum fleirum en mér aš žessar žżšingavillur séu best til žess fallnar aš lįta žennan grundvallarsįttmįla Evrópusambandsins lķta śt fyrir aš vera eitthvaš įsęttanlegri en hann er ķ raun og veru? 

Ķslensk žżšing: http://www.utanrikisraduneyti.is/media/esb/lissabon-sattmali/Lissabon-heildarskjal.pdf

Enska śtgįfan: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:FULL:EN:PDF 


Allt misskilningur hjį Moody's ?

Moodys-LogoŽegar fyrir lį aš Icesave samningurinn yrši settur ķ žjóšaratkvęšagreišslu, tók matsfyrirtękiš Moody's upp į žvķ aš senda frį sér įlit um aš lįnshęfismat Ķslands myndi versna ef landsmenn myndu fella Icesave samkomulagiš.

 

 

Tķmasetningin įlitsins er grunsamleg en nišurstašan undarlegri. Žaš stenst ekki aš rķki sem tekur į sig auknar fjįrhagsbyršar teljist žar meš betri lįntakandi. 

 

Žegar rżnt er ķ fréttatilkynningu Reuters um įlit Moody's blasir skżringin viš: 

Moody's said that if the current bill is rejected, the issue could have to be settled in court. This could take a long time and cost Iceland more than the 50 billion Iceland crowns ($426 million) the government believes to be the maximum tab the Icelandic taxpayer will have to pick up under the current deal.

Sjį: http://uk.reuters.com/article/2011/02/23/iceland-rating-idUKLDE71M1GP20110223

 

Ekki ber į öšru en aš Moody's telji aš VERSTA mögulega nišurstaša Icesave samningsins fyrir Ķslendinga sé ašeins 50 milljaršar króna. Žaš vęri óskandi. Hiš rétta er aš versta nišurstaša samningsins gęti vel numiš hįtt ķ 250 milljöršum. Til žess žyrftu heimtur ašeins aš versna um 15% og gengi krónunar aš veikjast um 1% į įrsfjóršungi.

 

Žvķ mišur er ekki er hęgt aš sjį af fréttini hvaša śtkomur Moody's gefur sér verši dómstólaleišin farin af višsemjendum.

 

Nś er spurning hvort Rķkisstjórn Ķslands hafi séš įstęšu til aš leišrétta žennan alvarlega misskilning hjį Moody's?



Vištališ viš Lįrus Blöndal

lblond
Fréttablašiš birti žann 5. febrśar vištal viš Lįrus Blöndal undir fyrirsögninni “Dómsmįl margfalt įhęttusamara”. Margt er undarlegt ķ žessu vištali en žaš hefst žannig:
 
Stjórnvöld ķ Bretlandi og Hollandi kunna aš fį bakžanka vegna žeirra vaxtakjara sem žau hafa bošiš Ķslendingum ķ Icesave-deilunni.  Lįrus Blöndal hęstaréttarlögmašur og fulltrśi stjórnarandstöšunnar ķ samninganefnd Ķslands um Icesave, segir žaš umfram hans vęntingar aš nįšst hafi saman um žau vaxtakjör sem Ķslendingum bjóšast ķ samningnum.
Lįrus įréttar aš ķslenska samninganefndin lķti žannig į aš Bretar og Hollendingar taki žįtt ķ fjįrmagnskostnaši meš Ķslendingum. Žeir kynni mįliš hins vegar žannig heima fyrir aš žeir séu aš fį endurgreitt lįn.
 
„Undir žeim formerkjum  lķtur mjög  sérkennilega  śt  aš žeir skuli samžykkja aš fį endurgreitt lįn meš 2,64 prósenta vöxtum mešan lįn sem Ķrum bjóšast eru meš 5,8 prósenta vöxtum. Žetta getur augljóslega valdiš vandręšum og Lee Buchheit  [formašur samninganefndar Ķslands] hefur haft af žvķ įhyggjur hvernig žetta muni žróast žegar fleiri lönd žurfa fjįrhagslega fyrirgreišslu,“
 
Žaš er afar sérstakt aš Lįrus skuli minnast į žį vexti sem Ķrum bjóšast į lįni frį Bretum og Evrópusambandinu. Kjörin į žeim “björgunarpakka” hafa einmitt veriš haršlega gagnrżnd. Raunverulegur fjįrmögnunarkostnašur er lķklega undir 3% en samt eru Ķrar lįtnir borga 5,8% ķ einhverju allt öšru skyni en aš bjarga žeim śr vanda.
 
Ólķkt Icesave žį er ljóst aš ef Ķrar taka lįn į žeim kjörum, žį er engin vafi į aš žeir skuldi andviršiš. Ķ Icesave mįlinu er hins vegar deilt um hvort okkur beri yfir höfuš aš įbyrgjast skuld einkabankans. Flestir telja meiri lķkur en minni į žvķ aš viš myndum vinna slķkt mįl. Ķ raun er undarlegt aš viš skulum fallast į aš greiša nokkra vexti žegar skylda okkar er ósönnuš.
 
Fljótt, fljótt skrifum uppį - įšur en žeir sjį aš sér
Lįrusi og Bucheit tókst aš semja um verulega lękkun vaxta og voru ašalrök žeirra aš deila mętti um hvort krafan vęri lögleg. Ef nokkra vexti ętti aš greiša ęttu žeir ķ mesta lagi aš endurspegla śtlagšan fjįrmagnskostnaš višsemjenda, ekkert umfram žaš. Višsemjendur féllust į žessi góšu rök. En ķ vištalinu viš Fréttablašiš višrar Lįrus įhyggjur af žvķ aš Bretar og Hollendingar kunni nś aš sjį eftir žvķ.
 
“Lįrus og telur, aš eftir žvķ sem vikurnar lķši aukist hęttan į aš Bretum og Hollendingum detti ķ hug aš betra sé aš komast śt śr mįlinu frekar en aš bśa til fordęmi sem ašrar žjóšir gętu vķsaš ķ.”
 
Ętli Bretar og Hollendingar hefšu gert slķkan samning ef žeir teldu hann ekki įsęttanlegan? Vęru žeir ekki nś žegar bśnir aš koma sér śt śr samningnum ef žeir vildu?
 
Žetta meš fordęmisgildi samningsvaxta v. Icesave kröfu, sem ekki hefur veriš sżnt fram į aš sé lögvarin, hlżtur aš teljast frekar langsótt. Evrópusambandiš įkvešur vexti ķ “björgunarašgeršum” į pólitķskum grundvelli žar sem allt önnur sjónarmiš rįša ferš og Icesave skiptir žar engu mįli.
 
Annar snśningur ekki ķ boši?
Lįrus er svartsżnn į aš hęgt sé aš nį betri samningi.
 
„Žaš kęmi mér mjög į óvart ef Bretar og Hollendingar vęru tilbśnir til aš setjast nišur aftur,“
 
Žaš er eflaust rétt hjį Lįrusi aš samninganefndirnar hafa lokiš sķnu starfi og hafa žvķ ekkert fleira um aš ręša aš óbreyttu. Žaš žżšir hins vegar ekki aš žjóšin getir ekki sett skilyrši fyrir sķnu samžykki.
Lįrus telur aš ef Alžingi samžykki ekki samninginn muni višsemjendur fara dómstólaleišina. Žaš getur reyndar vel veriš, enda standa žeir žį ekki frammi fyrir öšrum valkosti. Lįrus gleymir alveg žeim möguleika aš bjóša višsemjendum okkar upp į einhvern valkost viš dómstólaleišina.
 
Žaš sem vantar: Valkostur fyrir Breta og Hollendinga
Samninganefndin gerši sitt besta en nišurstašan er samt óįsęttanleg fyrir Ķslendinga. Lķklega įtti samninganefnd višsemjenda erfitt meš aš hemja sig ķ kröfunum, en žaš žżšir samt ekki aš yfirvöld ķ Bretlandi og Hollandi vilji halda nišurstöšu nefndarinnar til streitu. Samninganefnd er eitt og yfirvöld annaš.
 
Žaš er óhjįkvęmilegt aš mįliš fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu, en nśverandi samningsdrögum veršur aš öllum lķkindum hafnaš ef žau verša lög fyrir žjóšina. Ef Alžingi vill ķ raun vinna aš lausn Icesave deilunnar į žaš tvo kosti.
  1. Beita landsmenn hręšsluįróšri og blekkingum ķ žeirri von aš žeir samžykki vondan samning ķ žjóšaratkvęšagreišslu, eša
  2. Setja fyrirvara viš samninginn sem gerir įhęttuna višrįšanlega og lķklegt vęri aš landsmenn samžykki ķ žjóšaratkvęšagreišslu.
 
Verši leiš 2. farin munu Bretar og Hollendingar hafa samžykktan samning ķ höndunum - góšan valkost viš dómstólaleišina. Žaš er aušvitaš ekki vķst aš žeir myndu fallast į śtkomuna, en žaš er alveg eins lķklegt. Žeir gętu lķka prśttaš eša fariš hina margumręddu dómstólaleiš sem er žó ólķklegast.
 
Ef žeir velja dómstólaleišina er žaš samt ekki endanleg nišurstaša. Dómsmįl tęki langan tķma og mörg tękifęri gęfust til aš taka upp višręšur į nż.
 
Ef viš töpum mįlinu, sem er ólķklegt, er heldur ekki vķst aš viš töpum žvķ illa. Minnstar lķkur eru į slęmu tapi.

Icesave: Žrišja leišin leysir vandann

Nś hafa samninganefndir Ķslands, Bretlands og Hollands tekist į og komist aš nišurstöšu sem felur ķ sér mikla įhęttu fyrir žjóšina žótt hśn sé minni en ķ fyrri samningum. Rķkisstjórnin vill bjóša žinginu og žjóšinni aš velja į milli tveggja slęmra kosta, aš samžykkja žennan hęttulega Icesave-III samning eša lįta mįliš vera ķ uppnįmi.
 
En žjóšin į fullan rétt į žrišja valkostinum sem lķklega myndi leysa deiluna. Žrišja leišin er sś aš samžykkja samninginn meš fyrirvörumsem fyrirbyggja aš greišslan verši hęrri en žjóšin kęrir sig um. 
 
1) Įhęttan af žvķ aš samžykkja Icesave-III (mikil)
Samningsašilar viršast hafa vęntingar um aš tjón Ķslands verši um 50 milljaršar króna. Žaš jafngildir 167 žśsund krónum į mannsbarn. Margt getur gert śtkomuna miklu verri, en fįtt gęti lagaš hana aš rįši:
- Gengi ISK veikist um 20% (3.2% į įri) : 179 milljaršar (ekki ólķklegt)
- Heimtur śr bśinu versna um 10% : 163 milljaršar (ekki ólķklegt)
- Neyšarlögin falla: : 600 milljaršar (mjög ólķklegt)
Samverkandi veiking krónu og verri heimtur gętu hęglega fjórfaldaš žaš tjón sem lendir į Ķslendingum, śr 50 milljöršum ķ 200 milljarša. Žaš vęru 668 žśsund į mann, eša 2,7 milljónir į 4 manna fjölskyldu sem myndi leiša mikla ógęfu yfir žjóšina.
 
2) Įhęttan af žvķ aš hafna (mešal)
Ef Ķslendingar hafna samningnum óbreyttum myndi rķkisstjórnin žurfa aš segja af sér enda ófęr um aš finna lausn į žessu sem öšru. Verkefni nżrrar rķkisstjórnar vęri aš ganga til samninga viš Breta og Hollendinga og lķklega yršu žeir samningar skįrri en Iceave III, ef B&H vilja eiga góš samskipti viš nżja rķkistjórn.
 
Bretar og Hollendingar gętu aušvitaš įkvęšiš aš fara dómstólaleišina. Žar höfum viš lögin meš okkur en pólitķk į móti okkur. Spurning er hvernig žaš fęri. Trślega myndu gefast fęri til aš gera sįtt įšur en mįliš yrši dęmt. Sś sįtt yrši kannski skįrri en Icesave III.
Ef viš vinnum mįliš žį skuldum viš ekki žessa peninga.
Ef viš töpum mįlinu žį skuldum viš žessa peninga sem samiš var um og meš vöxtum sem kannski vęru hęrri.
 
3) Įhęttan af žvķ aš setja fyrirvara (lķtil)
Ef fyrirvararnir eru sanngjarnir, žį er mjög lķklegt aš B&H fallist į žį til aš ljśka mįlinu. Įhęttan er žį takmörkuš, žrżstingur į gjaldmišil okkar višrįšanlegur og Ķsland kemst ķ tķsku hjį erlendum fjįrfestum.
 
Ef B&H įkveša aš hafna fyrirvörum, gera žeir žaš meš gagntilboši (lķklegt), ósk um samninga (lķklegt), eša stefna okkur til greišslu (ólķklegt).
 
Rétt aš hafa ķ huga aš ef B&H teldu aš žeir myndu vinna dómsmįliš, žį vęru žeir nśna bśnir aš stefna okkur, žó ekki vęri nema til aš hręša okkur til aš samžykkja afarkosti. Hugsanlega er dómstólaleišin lķka mjög óžęgileg fyrir Evrópusambandiš vegna žeirra spurninga sem žį vakna um skyldur innistęšutryggingasjóša almennt. Žaš gęti vakiš óróa og markašir eru mjög viškvęmir nśna.
 
Hvaš eru sanngjarnir fyrirvarar?
Markmiš okkar er aš setja fyrirvara sem eyšir óvissu, t.d aš viš greišum hįmark 50 milljarša. Ekki krónu meir. Hvernig sem mįliš fer. Enda sé algerlega óįsęttanlegt aš saklaus Ķslendingur buršist meš meira en 320 sinnum hęrri byrši vegna žessa mįls en saklaus Hollendingur. 
Ef Hollendingar tękju į sig 1/3 og Bretar 2/3 af žessum 50 milljöršum žį lenda 500 kr į hverjum Hollendingi en 1000 kr į hverjum Breta. Žeir myndu ekki finna ekki mikiš fyrir žvķ aš taka žetta į sig. En nś er ętlunin aš žeir taki ekkert į sig en viš borgum 168.000 kr. hvert mannsbarn sem hlżtur aš vera nógu rausnarlegt boš.
 
Best vęri aš setja lķka inn annan fyrirvara t.d. aš hįmarksgreišsla sé aldrei meira en 3% af tekjum rķkissjošs. (Icesave III setur žakiš į 5% sem gerir allt aš 27 milljarša) žį eru 16 milljaršar višrįšanlegri. 
 
Hvaš finnst ykkur um žetta?


Er Gręnland ķ hęttu?

greenland-port
Ķ jśnķ įriš 2009 fékk gręnlenska žjóšin lögsögu yfir nįttśruaušlindum sķnum en žęr höfšu fram til žess dags tilheyrt Danaveldi.  Nįttśruaušlindir Gręnlands eru grķšarlegar. Landiš er meira en 2 milljónir ferkķlómetrar. Nśna eru 81% lands undir ķshellu en žvķ er spįš aš hśn muni hörfa hratt į nęstu įratugum. Undan ströndum Gręnlands mį finna aušug fiskimiš og mikla olķu en auk žess er landiš aušugt af góšmįlmum og jafnvel ešalsteinum. Nóg er af hreinu vatni og virkjanleg vatnsorka hlżtur aš vera umtalsverš.

Žessar stórkostlegu nįttśruaušlindir eru nśna ķ eigu 58 žśsund Gręnlendinga. Gręnlendingar eiga žvķ möguleika į aš verša ein rķkasta žjóš ķ heimi, en ef illa tekst til gętu žeir hęglega oršiš ein af skuldugustu žjóšum heims. 
 
Nżlendustefna fyrri alda var möguleg vegna žess aš herveldin gįtu beitt yfirburšum sķnum til aš komast yfir aušlindir žeirra žjóša sem minna mįttu sķn og žaš žótti ekkert aš žvķ. Ķbśarnir voru jafnvel hnepptir ķ žręldóm og geršir aš verslunarvöru. Aršrįn nżlendna var mjög įbatasöm išja og lagši grundvöllinn aš rķkidęmi margra Evrópužjóša.
 
Sem betur fer hefur žręlahald löngu lagst af og ekki er lengur tališ įsęttanlegt aš ein žjóš undiroki ašra žjóš.
 
En hvaš meš Gręnlendinga - getur sś fįmenna žjóš meš grķšarlegar aušlindir leyft sér aš vera įhyggjulaus?
 
Aušvitaš ekki. Nś eru žaš alžjóšleg stórfyrirtęki sem vilja byggja virkjanir, reisa įlver, grafa eftir gulli og fleira ķ žeim dśr. Stórfyrirtękin munu aš sjįlfsögšu ganga eins langt og žeim veršur leyft ķ žvķ aš lįta aršinn af aušlindunum falla sér ķ skaut, en ekki Gręnlendingum. 
 
Erlendir fjįrfestar og sjóšir munu bjóša žjóšinni lįn svo hśn geti įtt hluta ķ virkjunum og verksmišjum, en hér veršur hęttan sś aš vextirnir muni éta upp allan aršinn af aušlindunum. 
 
Eflaust eiga Gręnlendingar įgęta leištoga sem vilja gęta hagsmuna žjóšarinnar, en freistingar munu verša į hverju strįi. Dęmin sanna aš alžjóšleg stórfyrirtęki viršast telja žaš ómissandi hluta af samningagerš aš reyna aš mśta samningamönnum og jafnvel stjórnmįlamönnum ef žess žarf.
 
Ķ jśnķ 2009, žegar drottning Dana fęrši Gręnlendingum yfirrįš yfir aušlindum sķnum, gat ég ekki varist žeirri hugsun aš nś hefši žrengt svo aš gamaldags nżlendustefnu aš hśn vęri einfaldlega oršin óaršbęr. Fram vęri komin mun skilvirkari ašferš viš aš koma arši af aušlindum smįžjóša ķ "réttar" hendur.
 
Nżlenduveldin eru hętt aš ręna nżlendur og hneppa ķbśa žeirra ķ įnuš. Ķ žeirra staš eru komin alžjóšleg stórfyrirtęki og fjįrfestingasjóšir sem boša mikil tękifęri sem žvķ mišur geta snśist upp ķ skuldažręlkun.
 
Vonum aš Gręnlendingar gangi hęgt inn um glešinnar dyr.


Hvenęr fįum viš skoša reglur ESB klśbbsins į ķslensku?

picture_39.png
Nś er rśmt įr sķšan Össur afhenti stękkunarstjóra ESB umsókn (Samfylkingarinnar) ķ Evrópusambandiš. Hvaš sem samningum og undanžįgum lķšur žį snżst žetta mįl fyrst og fremst um ašild Ķslands aš ESB.  Ef viš eigum aš móta okkur upplżsta afstöšu til ašildar žį žurfum viš aš skilja reglurnar eins og žęr eru - en hvenęr fįum viš aš sjį žęr?

Segja mį aš Lissabon sįttmįlinn innihaldi leikreglur ESB klśbbsins. Hann er nżjasti sįttmįli Evrópusambandsins og byggir į stjórnarskrį žess sem tók reyndar aldrei gildi enda var henni hafnaš ķ žjóšaratkvęšagreišslum ķ Frakklandi og Hollandi.

Žótt Lissabon sįttmįlinn sé nįnast samhljóša hinni óvinsęlu stjórnarskrį ESB žį var įkvešiš aš bera hann ekki undir žjóšaratkvęši ķ ašildarrķkjunum. Ekki er vķst aš ķbśar ašildarrķkjanna hefšu samžykkt sįttmįlann og framkvęmdastjórn ESB taldi greinilega vissara aš lįta ekki į žaš reyna.

Žjóšžing ašildarrķkjanna samžykktu flest sįttmįlann nema ķ Ķrlandi en ķrsk lög kröfšust žjóšaratkvęšis. Svo fór aš ķrska žjóšin hafnaši sįttmįlanum.  ESB breytti žį sįttmįlanum lķtillega, efldi kynningarstarfiš verulega og įri sķšar var kosiš aftur. Žį sögšu Ķrar jį og Lissabon sįttmįlinn varš stašreynd.

Žess mį reyndar geta aš žjóšžing ašildarlandana fengu aldrei aš sjį Lissabon sįttmįlann ķ heild sinni įšur en žau samžykktu hann. Žess ķ staš var sįttmįlinn lagšur fram sem 3000 breytingatillögur viš óteljandi eldri lagagreinar. Žvķ veršur vart trśaš aš margir hafi lesiš eša skiliš efniš og kannski var žaš einmitt ętlun forystumanna ESB aš sem fęstir gętu kynnt sér žaš.

Nś er hęgt er aš finna Lissabon sįttmįlann į netinu į erlendum mįlum en Utanrķkisrįšuneytiš hefur af einhverjum įstęšum ekki séš įstęšu til aš žżša žessan mikilvęga sįttmįla sambandsins į Ķslensku eša kynna hann žjóšinni. Öll töf į žżšingu sįttmįlans į Ķslensku styttir aš sjįlfsögšu žann tķma sem Ķslendingar hafa til aš kynna sér og skiptast į skošunum um grundvallarleikreglur ESB klśbbsins. Er žaš kannski meiningin?

Utanrķkisrįšuneytiš hefur ekki enn getaš upplżst hvenęr Lissabon sįttmįlinn veršur ašgengilegur į Ķslensku.

Ķ lokin er rétt aš velta žvķ fyrir sér hversu margir af žeim žingmönnum sem studdu ašildarumsókn Ķslands ķ ESB höfšu įšur lesiš og skiliš Lissabon sįttmįlann?

Greinin sem Morgunblašiš birti ekki

Mešfylgjandi er grein sem ég sendi Morgunblašinu nokkrum dögum įšur en alžingi greiddi atkvęši um umsókn inn ķ Evrópusambandiš. Greinin var af einhverjum įstęšum aldrei birt sem var aušvitaš mjög leitt.  Hér kemur greinin ķ heild sinni.

Rķkisstjórnarflokkarnir hafa gert tillögu um aš Ķsland sęki um ašild aš Evrópusambandinu en ašildarvišręšur geta ekki hafist įn žess aš slķk umsókn sé lögš fram įšur. Žegar taka skal įkvöršun af slķkri stęršargrįšu hlżtur žaš aš teljast lįgmarkskrafa aš allur undirbśningur sé sérstaklega vandašur og sem breišust samstaša um mįliš. 

Asi og óeining
Tillaga stjórnarflokkana ber žess hinsvegar merki aš vera unnin ķ flżti og ķ beinni andstöšu viš stóran hluta žingheims og lķklega meirihluta landsmanna, ef marka mį nżlegar skošanakannanir. Tillagan innifelur hvorki skżr markmiš né įętlun um įvinning af ašild. Ekkert mat er lagt į kostnaš viš umsóknar- og samningsferliš sem žó hlżtur aš nema hįtt ķ milljarš eša jafnvel meir. Slķka fjįrfestingu ętti aldrei aš leyfa nema sterk rök fylgi um mikinn įvinning fyrir žjóšina. 

Ašild aš ESB er engin lausn 
ESB mun ekki greišar skuldir Ķslands og žaš tekur mörg įr, ef ekki įratugi aš uppfylla skilyrši um evruašild. Žrįtt fyrir ašild aš ESB, glķma Ķrar, Spįnverjar, Grikkir, Pólverjar og Lettar viš grķšarlegan efnahagsvanda en fį litla ašstoš frį ESB. Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn er kallašur inn. Žaš er žvķ ljóst aš ESB ašild hvorki hindrar ašildaržjóšir ķ aš gera mistök né foršar žeim śr vanda. Viš žurfum aš leysa sjįlf śr okkar vandamįlum.

Grķšarlegur kostnašur viš umsókn 
Fyrri rķkisstjórn eyddi hįlfum milljarši ķ draum um sęti ķ öryggisrįši Sameinušu Žjóšanna. Žaš mistókst. Ljóst er aš samningaferliš viš ESB veršur enn dżrara. Žaš mun standa ķ tvö įr hiš minnsta og śtheimta grķšarlega vinnu sérfręšinga, rįšuneyta og sendinefnda. Heimsękja žarf rįšamenn 27 ašildarrķkja til aš hvetja žį til aš samžykkja umsókn Ķslands og lķka til aš afla fylgis sjónarmišum okkar um varanlegar undanžįgur frį sjįvarśtvegs- og landbśnašarstefnu ESB og fleira ķ žeim dśr. Jafnvel žótt samningaferliš kostaši okkur "bara" einn milljarš vęru žaš samt grķšarleg śtgjöld fyrir žjóš sem žarf aš leggja ķ sįrsaukafullann nišurskurš į öllum svišum. 

Sundrung į versta tķma 
Umsókn um ašild aš Evrópusambandinu varšar sjįlfstęši žjóšarinnar. Žetta er žegar oršiš mikiš hitamįl sem mun skipta žjóšinni ķ tvęr andstęšar fylkingar einmitt žegar žaš er mikilvęgara en nokkru sinni aš allir vinni saman aš žvķ aš vinna landiš upp śr kreppuni. 

Óvissa rķkir fram aš žjóšaratkvęšagreišslu 
Ašildarsinnar gefa sér aš óvissu sé eytt meš žvķ aš leggja inn umsókn og śtlendingar fįi žį strax meira traust į landinu. Töluveršar lķkur eru hins vegar į žvķ aš žjóšin muni hafna ašild. Skošanakannanir benda til žess aš meirihluti landsmanna vilji ekki ganga ķ ESB og fylgi viš ašild hefur fariš minnkandi. Skynsamir śtlendingar munu žvķ įfram vera ķ óvissu um ašild žar til žjóšaratkvęši hefur fariš fram um samninginn. 

Spyrjum žjóšina įšur en gert er bjölluat hjį 27 evrópulöndum 
Noršmenn hafa ķ tvķgang fellt ašildarsamninga viš ESB. Kostnašur var mikill og samskipti uršu stiršari viš Evrópu ķ nokkurn tķma į eftir. Nś eru sįralitlar lķkur į aš Noršmenn sęki um aftur nema yfirgnęfandi meirihluti žjóšarinnar sé žvķ fylgjandi ķ skošanakönnunum. Getum viš kannski lęrt eitthvaš af reynslu Noršmanna? Góš byrjun vęri aš kynna žjóšinni kosti og galla ašildar meš hlutlausum hętti, žżša Lissabon sįttmįlan hvetja til umręšu og kanna hug žjóšarinnar meš skošanakönnunum. 

Kynnum okkur fyrst žaš sem hęgt er aš vita 
Ašildarsinnar halda žvķ fram aš žaš sé ómögulegt aš komast aš žvķ hvaš felst ķ ašild nema sótt sé um og gengiš til samninga. Žetta er alrangt žvķ žaš er til miklu ódżrari og fljótlegri leiš. Allir sįttmįlar, reglur og ašildarsamningar Evrópusambandsins liggja fyrir. Viš getum nś žegar vitaš 95% af žvķ sem mįli skiptir aš vita. Žaš er reyndar meš ólķkindum aš ekki sé bśiš aš žżša Lissabon sįttmįlann og kynna hann įšur en žingiš er krafiš um aš móta afstöšu til ašildarumsóknar. 

Óraunhęfar vęntingar um undanžįgur 
Vęntingar ašildarsinna um varanlegar undanžįgur frį meginreglum ESB viršast óraunhęfar ef eitthvaš er aš marka orš embęttismanna ESB. Ašrar žjóšir hafa ekki fengiš umtalsveršar varanlegar undanžįgur og spurning hvers vegna žęr ęttu aš una Ķslandi žess aš fį undanžįgur sem žeim var sjįlfum neitaš um. Sambandinu er meinilla viš undanžįgur. Samningstaša okkar gęti ekki veriš slakari en einmnitt nśna. Jafnvel žótt einhverjar varanlegar undanžįgur fengjust į einhverjum svišum er óvarlegt aš treysta žvķ aš žęr haldi til langframa. Evrópusambandiš er ķ stöšugri žróun og hśn hęttir ekki žótt Ķsland gangi ķ žaš. 

Tillaga rķkisstjórnarinnar um ašildarumsókn er illa undirbśin, hśn er nżtur hvorki fylgis žings né žjóšar. Įvinningur af henni er óljós og vęntingar rķkisstjórnar um undanžįgur eru óraunhęfar. Fyrirsjįanlegur kostnašur er grķšarlegur. Mįliš er til žess falliš aš sundra žjóšinni einmitt žegar hśn žarf aš vera samstķga ķ lausn ašstešjandi vandamįla.

 


Meiri hręšsluįróšurinn

Verum skynsöm. Žaš er augljóst aš Ķsland veršur snišgengiš ķ nokkur įr af žeim sem hafa tapaš peningum į aš fjįrfesta hér - hvort sem viš samžykkjum Icesave eša ekki.

Verum skynsöm. Höfnum Icesave annars skuldum viš 700 milljöršum meira en įšur og žaš hjįlpar ekki aš laša aš fjįrfesta.

 


mbl.is Fylgst nįiš meš framvindu Icesave
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fincancial Times į móti ICESAVE

ftcom.png

Ķ gęr birti breska dagblašiš Financial Times ritstjórnargrein um ICESAVE mįliš undir fyrirsögninni "In the same boat". Žaš sem er fréttnęmt er aš tónn greinarinnar er allt annar en sį sem Steingrķmur J og Jóhanna hafa veriš aš bśist viš. Hér er ekki vottur af įsökun eša vantrausti į Ķsland, žvert į móti er varaš viš žvķ aš žjóšin sé lįtin axla žessar byršar. Financial Times eru hreinlega į móti ICESAVE samningnum.

In the same boat
Published: August 11 2009 22:52 | Last updated: August 11 2009 22:52
When the Dutch and British governments clinched Iceland’s agreement to reimburse savers in Icesave, the now-defunct overseas branch of Landsbanki, they did not count on the ire of Icelandic voters. The deal, stuck in an Althingi committee, is unlikely to gain the Icelandic parliament’s approval.

All sides are playing hardball. Iceland’s government sees the deal as essential to repair Iceland’s links with the rest of the world. It worries that economic lifelines from Nordic neighbours and the International Monetary Fund will be undermined by the lack of an agreement with Holland and the UK – who refuse to budge. 

The £3.3bn Reykjavik agreed to reimburse is a paltry sum for most countries, but it amounts to more than £10,000 for each citizen of the subarctic island. This economic burden – about half a year’s economic output – for compensating overseas savers is similar to the cost to the British government of tackling a UK recession less severe than Iceland’s.Some compare the plan to the Versailles treaty’s harsh demands of Germany. A better analogy is the 1982 Latin American debt crisis, in which even Chile, poster boy of Chicago School economics, saw the state take over a mountain of private debt. A decade of stagnation followed. 

The same could be in store for Iceland.Would that benefit anyone? It would alienate the Icelandic people, already angered by Gordon Brown’s use of anti-terror laws to freeze Icelandic assets. Icelanders’ support for the recent application to join the European Union is rapidly cooling. The risk is an Iceland geopolitically adrift with its strategic location and important natural resources. Russia is no doubt paying attention: it was the first to offer Iceland economic assistance. 

Moreover, there is a joint interest in bringing to light any murky dealings behind the bank collapse. A less confrontational relationship could foster collaboration on investigation – and recovery of assets – which Iceland does not have the resources to carry out alone. 

There is plenty of blame to go around, beyond latter-day Viking raiders who built brittle financial empires. Icelandic voters repeatedly elected a government bent on unleashing financial liberalisation while letting regulators sleep on duty. But Dutch and UK authorities could have seen that Icesave’s high yields were only as safe as Iceland’s ability to cover deposits. 

With more even burden-sharing for clearing up the mess, good neighbourliness may prove to bring more than its own reward.

Heimild: FT.com: http://www.ft.com/cms/s/0/bf7cbbae-86c0-11de-9e8e-00144feabdc0.html?nclick_check=1 

Gauti B. Eggertsson og ógešsdrykkurinn ICESAVE

gauti_eggertsson

Dr. Gauti, sem er yngri bróšir Dags, varaformanns Samfylkingarinnar kallar Icesave samninginn ógešsdrykk sem veršur aš kyngja. Ef žaš verši ekki gert telur hann aš allt fari į versta veg samanber eftirfarandi upptalningu: 

EES samningurinn er ķ hśfi og žar meš gķfurleg śtflutningsveršmęti.
Samskipti okkar viš noršurlönd.
Allar lįnalķnur.
Lįnshęfnismat ķslenska rķkisins, sem hefur bein įhrif į lįnshęfni allra ķslenskra fyrirtękja.
Samskipti viš fjölmörg fjįrmögnunarbatterķ eins og Žróunarbanka Evrópu sem fjįrmagnar orkuverin aš einhverju marki.
Öll fyrirgreišsla alžjóša gjaldeyrissjóšsins.
Og svo framvegis
Hętt er viš algeru frosti ķ višskipum okkar viš śtlönd.
Kannski er eitthvaš hęgt aš klóra eitthvaš ķ bakkann um žennan ömurlega samning -- sem ég jįta aš mér lżst ömurlega į -- en mér sżnist enginn kostur annar ķ stöšunni. Žaš veršur aš samžykkja hann. Sorrż.Žetta er ógešsdrykkur sem veršur aš kyngja.

 

Hagfręšidoktorinn segir ennfremur aš įbyrgš žeirra manna, sem ętli aš fella samninginn, sé afskaplega žung og mikil.

 

Žeir verša aš skżra śt vegvķsana ķ žeirri hįskaför sem viš tekur ef samningurinn fellur.

Eitt er vķst, Rķkisstjórnin er žį fallinn ef icesave fellur į Alžingi. Ef nokkrir žingmenn VG ętla aš fella samninginn, verša žeir aš śtskżra hvernig hin nżja rķkisstjórn lķtur śt. Žaš er į žeirra įbyrgš aš mynda starfhęfa rķkisstjórn meš Framsókn, Sjįlfstęšisflokki og Borgarhreyfingunni.
 
Um hvaš yrši nżja rķkisstjórnin? Icesave, jś žaš er vęntanlega mįliš aš fella žann samning? Og svo yrši lķklega fyrsta verk hinnar nżju rķkisstjórnar aš draga til baka umsókn ķ ESB? Vęri žaš óneitanlega tįknręnt um einangrun landsins. Kannski rétt aš segja sig śr nato lķka og sameinušu žjóšunum? Taka bjart ķ sumarhśsum į žetta?
Fara aš snśa sér aftur aš žvķ aš lifa į haršfiski, hįkarli, slįtri og svišakjömmum?

 

Žaš er gagnlegt aš skoša žessa ógnvekjandi upptalningu nįnar og kanna hversu lķklegt sé nś aš žetta fęri eins og Gauti óttast.

EES samningurinn ķ hśfi?

Hvers vegna? Sį samningur er alls ekki ķ hśfi žótt viš höfnum ICESAVE žvķ EES lög hafa ekki veriš brotin į nokkurn hįtt. Ķsland hefur einmitt fariš aš lögum ESB um tryggingasjóš innistęšna ķ öllum atrišum. Žaš er hvergi sagt ķ žeim lögum aš žaš skuli vera rķkisįbyrgš į tryggingasjóši. 

Samskipti okkar viš Noršurlönd?

Viš žurfum aš upplżsa fręndur okkar į noršurlöndum um žaš hvers vegna ķslenskum heimilum ber ekki aš įbyrgjast skuldir einkabanka. Rķkisstjórnin hefur frį upphafi lįtiš undir höfuš leggjast aš halda uppi okkar mįlstaš ķ žessu mįli en žaš er ekki of seint aš bęta śr žvķ. Noršurlandabśar munu ekki taka afstöšu meš žvķ aš ķslenskur almenningur verši beittur órétti.

Allar lįnalķnur?

Fęreyjingar settja engin skilyrši fyrir lįnum. Pólverjar ekki heldur. Svķar hafa tekiš sérstaklega fram aš lįnin frį žeim megi alls ekki renna ķ ICESAVE hķtina.  AGS mun lįna enda er žaš hagsmunamįl allra žeirra sem eiga inni fé į Ķslandi. 

Lįnshęfismat rķkisins og fyrirtękja?

Lįnshęfismat mun einmitt versna ef viš bętum ICESAVE skuldinni (500-1000 milljaršar) viš žessa 2000 milljarša sem viš skuldum ķ erlendum gjaldeyri. Žaš stangast į viš heilbrigša skynsemi aš halda öšru fram.

Samskipti viš fjölmörg fjįrmögnunarbatterķ eins og Žróunarbanka Evrópu?

Kannski, kannski ekki. Ég hef ekkert heyrt um aš žessi batterķ setji skilyrši um aš Ķsland taki į sig ICESAVE.

Öll fyrirgreišsla Alžjóša gjaldeyrissjóšsins?

Nei, sį sjóšur hefur aldrei sagt aš Ķsland žurfi aš samžykkja ICESAVE enda vęri žaš óhęfa. Bretar og Hollendingar beita eflaust žrżstingi en žaš mun ekki duga til lengdar. Ķsland hefur uppfyllt ÖLL skilyrši sem AGS hefur sett um fyrirgreišslu. Viš megum ekki gleyma žvķ aš AGS er hér til aš gęta hagsmuna kröfuhafa og žeir felast ķ žvķ aš lįna rķkinu og halda žvķ aš verkįętlun AGS.

Hętt er viš algeru frosti ķ višskiptum viš śtlönd?

Žetta er meš ólķkindum ólķklegt. "Śtlönd" munu aldrei setja višskiptabann į Ķsland žótt žaš eigi ķ lögfręšilegum įgreiningi viš tvö rķki. Žaš er ekki gripiš til slķkra žvingana almennt. Bretland og Holland gętu įkvešiš aš setja einhverskonar žvinganir į Ķsland en žaš er afskaplega ólķklegt enda į eftir aš reyna dómstólaleišina.

Rķkisstjórnin fellur?

Er žetta slęm afleišing eša góš? Ég held bara aš viš gętum ekki fengiš verri rķkisstjórn en žį sem hefur lįtiš gęluverkefniš ESB og ógešsdrykkinn ICESAVE ganga fyrir žvķ aš takast į viš raunveruleg vandamįl.

Draga aftur ESB umsókn og einangra landiš?

Žetta er bull. Sviss drógu aftur sķna ESB umsókn, eša settu hana ķ biš fyrir mörgum įrum og hafa ekki einangrast mjög mikiš frį umheiminum viš žaš. Žaš er ótrślega heimskulegt af Doktornum aš halda žvķ fram aš Ķsland muni einangrast viš žaš aš draga ESB umsóknina til baka. Hvaš žį aš stinga upp į žvķ aš Ķsland gangi śr NATO eša sameinušu žjóšunum. Lżsir bara rökžroti.

Fara aš snśa sér aftur aš žvķ aš lifa į haršfiski, hįkarli, slįtri og svišakjömmum?

Haršfiskur, hįkarl, slįtur og sviš er meš žvķ besta sem ég fę og ég óttast ekki aš borša meira af žessu ķ nokkur įr mešan réttmętar skuldir eru greiddar nišur. 

Aš lokum: Ein spurning til Dr. Gauta

Dr Gauti telur ógešsdrykkinn Icesave greinilega girnilegri en haršfisk en vęri hann žį kannski til ķ aš flytja fljótlega heim frį New York og hefja skattgreišslur į Ķslandi meš okkur hinum. Skuldirnar eru nęgar til skiptana.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband