Fęrsluflokkur: Stjórnmįl og samfélag

Rįšumst aš rót veršbólgunnar

Greinin birtist ķ Morgunblašinu 5. janśar 2013

 

Veršbólga er alvarlegt vandamįl sem stjórnvöldum hefur ekki tekist aš rįša viš. Ķ staš žess aš koma böndum į sjįlfa veršbólguna hefur vandanum veriš sópaš undir teppi verštryggingar. Sś leiš felur ķ sér aš fjįrfestar njóta tryggingar gegn veršbólgu en žvķ mišur er sś trygging į kostnaš allra annarra ķ samfélaginu.

 

Um žį leiš veršur seint sįtt og enn sķšur ef verštrygging er einnig tślkuš sem altrygging gegn efnahagsįföllum. Meš žvķ aš velta žannig veršbólgu og efnahagsįföllum alfariš į lįntakendur munu tugžśsundir heimila og žśsundir fyrirtękja buršast meš stökkbreytt lįn įrum saman. Sį skuldaklafi tefur mjög endurbata ķ hagkerfinu og į žvķ tapa allir, einnig fjįrfestar.

 

Trygging gegn hruni?

Žaš sętir furšu aš hrein vinstristjórn skuli standa aš žvķ óréttlęti aš velta hruninu alfariš į lįntakendur. Nęsta rķkisstjórn veršur aš hafa kjark til aš gera almenna skuldaleišréttingu. Allt umfram venjulegar veršhękkanir er efnahagshrun sem fjįrfestar og lįntakendur eiga aš bera ķ sameiningu. Hvar stendur ķ lįnasamningum aš lįntaki tryggi lįnveitanda gegn efnahagsįföllum og setji aš veši aleigu sķna og framtķšartekjur?

 

Rót vandans

En hver er raunveruleg rót vandans? Hvernig mętti draga śr veršbólgu og fyrirbyggja annaš efnahagshrun? Hér sem annars stašar hafa bankar fengiš aš auka peningamagn mun hrašar en hagkerfiš vex. Afleišingin er sś aš sķfellt fleiri krónur eltast viš sömu framleišsluna, sem leišir til veršhękkana og veršbólgu. Fįi peningamagn aš fimmfaldast į fimm įrum, eins og hér geršist į įrunum 2003-2008 žį leišir žaš óhjįkvęmilega til hruns.

 

Taumlaus peningamyndun

Peningažensla er afleišing žess aš višskiptabönkum er leyft aš auka peningamagn aš vild. Ekkert hefur veriš gert til aš koma böndum į peningamyndun banka eša fyrirbyggja annaš hrun af žeirra völdum ķ framtķšinni. Višskiptabankar gręša enn į veršbólgu og fį vexti af žeim peningum sem žeir skapa. Žetta fyrirkomulag er beinlķnis hęttulegt.

 

Örugg lausn

Lausnin er aš setja lög sem koma ķ veg fyrir aš bankar geti aukiš peningamagn. Hlutverk banka verši aš mišla sparnaši til lįntakenda, en ekki aš bśa til nżja peninga eins og nś er. Peningamyndun verši alfariš ķ höndum Sešlabanka meš žarfir hagkerfisins og veršstöšugleika aš leišarljósi. Įgóši af nżmyndun peninga rennur žį óskiptur til almannahagsmuna en ekki til eigenda bankanna.

Žessi breyting myndi draga śr peningaženslu og veršbólgu af hennar völdum. Auk žess myndi vaxtabyrši ķ samfélaginu og skuldir fara minnkandi eins og lżst er nįnar į žessari vefsķšu www.betrapeningakerfi.is

 

Höfundur er rekstrarhagfręšingur og skipar 1. sęti Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk noršur.


Umsögn um 67. grein frumvarps um stjórnarskrį

Eftirfarandi umsögn hefur veriš mótttekin af stjórnlaga- og eftirlitsnefnd Alžingis: 

Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd
Nefndasviš Alžingis
nefndasvid@althingi.is
Austurstręti 8-10
150 Reykjavķk

Reykjavķk 9. desember 2012



Umsögn um 67. grein frumvarps til stjórnarskipunarlaga um stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands. Žingskjal 510 - Mįl nr. 415.

 

 

Ķ 67. grein eru settar afar vķštękar takmarkanir viš žvķ hvaša mįlum kjósendur geti vķsaš til žjóšaratkvęšis. Žessar takmarkanir sem eru bęši matskenndar og ólżšręšislegar, munu fyrirsjįanlega leiša til vandamįla.


Svo viršist sem Stjórnlagarįši hafi veriš žessi hętta ljós, enda er ķ greininni tekiš fram aš įgreiningi um tślkunaratriši skuli vķsaš til dómstóla. Ekki žarf aš fjölyrša um hvaša óvissa, tafir og kostnašur bķšur kjósenda sem žurfa aš fara dómstólaleišina til aš fį skoriš śr um slķkan įgreining.


Įkvęšiš um aš tślkun dómstóla skuli rįša hvort kjósendur fįi aš tjį sig um einstök mįl ķ žjóšaratkvęšagreišslu, viršist opna į žann möguleika aš dómstólar fįi óbeint löggjafarvald. Dómstólar geta endaš ķ žeirri ašstöšu aš žurfa aš skera śr um hvort kjósendur megi beita mįlskoti eša frumkvęši um lagasetningu sem hafa myndi įhrif į dómstólana sjįlfa beint eša óbeint. Slķkt fyrirkomulag gengur gegn žrķskiptingu valdsins.


Žrįtt fyrir aš 67. gr. beri yfirskriftina “Framkvęmd undirskriftasöfnunar og žjóšaratkvęša- greišslu” žį segir greinin ekkert sem mįli skiptir um framkvęmdina en vķsar ķ stašinn žeim atrišum til löggjafans įn fyrirvara eša leišsagnar.

Aš fenginni reynslu ķ Icesave žjóšaratkvęšagreišslunni (sjį višauka) er einmitt full įstęša til aš stjórnarskrį gefi stjórnvöldum og löggjafanum sem minnst svigrśm til aš draga śr mįlskotsvaldi kjósenda meš óheppilegri lagasetningu.


Žaš, aš undanskilja įkvešna mįlaflokka mįlskots- og frumkvęšisrétti er takmörkun į beinu lżšręši og ķ raun lķtt dulbśin mógšun viš skynsemi almennra kjósenda. Žaš er lķtil bót ķ žvķ aš forsetavaldiš sé ekki hįš sömu takmörkunum.

Žaš getur ekki veriš įsęttanlegt aš žjóšin žurfi til framtķšar aš reiša sig į afstöšu og kjark eins manns žegar hśn telur naušsynlegt aš ganga gegn vilja Alžingis og vķsa mikilvęgum mįlum til žjóšaratkvęšis. 

Viršingarfyllst,


Frosti Sigurjónsson, rekstrahagfręšingur
félagi ķ Advice hópnum

(Umsögnin įsamt višauka er hér)


Erindi til Innanrķkisrįšuneytis vegna kynningarįtaks ESB į Ķslandi

Eftirfarandi erindi var sent Innanrķkisrįšuneytinu 4. mars sl. Rįšuneytiš hefur stašfest vištöku og rįšherran sagt ķ fjölmišlum aš erindiš sé komiš ķ vinnslu. 

------------- 

Hr. Ögmundur Jónasson, innanrķkisrįšherra

Sölvhólsgötu 7

150 Reykjavķk

 

Erindi: Er kynningarstarf Evrópusambandsins į Ķslandi lögbrot?

Evrópusambandiš fjįrmagnar Evrópustofu sem tók til starfa 21. janśar į žessu įri og hefur žaš markmiš aš “stušla aš aukinni umręšu, žekkingu og skilningi į ešli og starfsemi ESB.” Evrópusambandiš leggur Evrópustofu til 1,4 milljónir evra į tveim įrum. Evrópustofa gefur śt kynningarefni ķ bęklingum og öšru formi til dreifingar. Evrópustofa hefur stašiš aš fjölda kynningarfunda vķša um landiš. Mešal framsögumanna er sendiherra ESB, (t.d. į opnun fundi um ESB į Akureyri 29. febrśar sl.)

Ofangreindar upplżsingar mį finna į vefsķšu Evrópustofu: www.evropustofa.is 

Spurt er hvort fyrirlestrar og fundir sendiherra ESB vķša um land stangist į viš eftirfarandi lög:

Śr 1. tl. 41. gr laga nr. 16/1971 Lög um ašild Ķslands aš alžjóšasamningi um stjórnmįlasamband: “Žaš er skylda allra žeirra, sem njóta forréttinda og frišhelgi, aš virša lög og reglur móttökurķkisins, en žó žannig aš forréttindi žeirra eša frišhelgi skeršist eigi. Į žeim hvķlir einnig sś skylda aš skipta sér ekki af innanlandsmįlum žess rķkis.” 

Spurt er hvort śtgįfustarf Evrópustofu, sem fjįrmögnuš er af erlendu rķkisvaldi, varši viš eftirfarandi grein:

Śr 1. gr. laga nr. 62/1978 Lög um bann viš fjįrhagslegum stušningi erlendra ašila viš ķslenska stjórnmįlaflokka og blašaśtgįfu erlendra sendirįša į Ķslandi: “Žį er erlendum sendirįšum į Ķslandi óheimilt aš kosta eša styrkja blašaśtgįfu ķ landinu.”

Spurt er hvort Evrópustofa geti ķ nokkru tilliti talist hlutlaus ašili žegar kemur aš kynningu į Evrópusambandinu. Mį meta til fjįr kynningu Evrópustofu į kostum ašildar, en žaš er eitt helsta barįttumįli Samfylkingar. Fellur kynningarstarf Evrópustofu ekki undir skilgreiningu eftirfarandi laga um framlög og žar meš brot į eftirfarandi lögum:

Śr 6. gr laga nr. 162/2006 Lög um fjįrmįl stjórnmįlasamtaka og frambjóšenda og um upplżsingaskyldu žeirra: “Óheimilt er [stjórnmįlasamtökum] aš veita vištöku framlögum frį erlendum rķkisborgurum, fyrirtękjum eša öšrum ašilum sem skrįšir eru ķ öšrum löndum.”

Aš lokum er žeirri spurningu beint til Innanrķkisrįšuneytisins hvort starfsemi Evrópustofu eša sendirįšs ESB kunni aš stangast į viš einhver önnur lagaįkvęši en hér voru talin upp.

Stjórnvöld stefna aš žvķ aš ljśka ašildarsamningi viš ESB og leggja hann fyrir žjóšaratkvęši. Lżšręšisleg umręša um kosti og galla ašildar er ķ gangi mešal kjósenda. Slķk umręša žarf aš geta įtt sér staš į grundvelli jafnréttis og įn inngripa erlendra hagsmunaašila.

Žaš er ljóst aš óheft inngrip fjįrsterkra hagsmunaašila skekkja sjįlfan jafnréttisgrundvöll hins beina lżšręšis. Ef gildandi lög ķ landinu girša ekki nś žegar fyrir slķk inngrip žarf aš bregšast tafarlaust viš, vegna žess aš erlent stjórnvald meš ótakmörkuš fjįrrįš og beina hagsmuni hefur nś žegar hafiš mikiš og skipulagt įtak til aš móta afstöšu ķslenskra kjósenda sér ķ hag.

Viršingarfyllst, 

Frosti Sigurjónsson 


Hver greiddi feršina til Sardinķu?

sardinia_kort

Į 19. öld įkvaš ónafngreindur breskur lįvaršur aš heimsękja hina fögru mišjaršarhafseyju Sardinķu, įsamt fjölskyldu sinni og žjónustufólki. Feršalagiš gekk eins og ķ sögu. Lįvaršurinn og fylgdarliš hans gisti ašeins į bestu hótelum og snęddi ašeins į bestu matstöšunum - ekkert var sparaš.

Eyjaskeggjar tóku aš sjįlfsögšu vel į móti žessum forrķku feršamönnum. Lįvaršurinn įkvaš lķka aš framlengja dvölina um tvo mįnuši. Kostnašurinn var aš sjįlfsögšu verulegur. Alls stašar greiddi lįvaršurinn meš įvķsunum ķ pundum į višurkenndan breskan banka. Įvķsunum lįvaršsins var vel tekiš, enda voru žęr ķ pundum og į žessum įrum var gjaldmišill eyjaskeggja ekki upp į marga fiska.

Žaš eina sem skyggši į heimferšina voru vaxandi įhyggjur lįvaršarins af žvķ hve óskaplega margar įvķsanirnar uršu og hversu stóra spildu af ęttaróšalinu hann žyrfti nś aš selja til aš standa ķ skilum viš bankann.

En svo fór aš mörgum mįnušum eftir heimkomuna bólaši ekkert į įvķsunum frį Sardinķu. Lįvaršurinn var undrandi og feginn. Įrin lķšu og aldrei bįrust įvķsanirnar frį Sardinķu og lįvaršurinn žurfti aldrei aš greiša sumarfrķiš góša į Sardinķu.

Įvķsanirnar voru aldrei innleystar. Žeir sem höfšu fengiš greitt meš įvķsunum notušu žęr einfaldlega til aš greiša fyrir eitthvaš annaš. Žęr nutu meira trausts en mynt eyjaskeggja löngu eftir aš lįvaršurinn var allur. Žęr uršu gjaldmišill.

Spurningin er hinsvegar žessi: Hver borgaši fyrir feršalag lįvaršsins?


Lissabon sįttmįlinn fegrašur ķ žżšingu

560145

Lissabon sįttmįlinn hefur veriš žżddur į Ķslensku. Sįttmįlinn lżsir réttindum og skyldum ašildarrķkja ķ smįatrišum. Žess vegna er mikilvęgt aš žżšingin sé vönduš og nįkvęm en žvķ mišur viršist žaš markmiš ekki hafa nįšst. Hér eru nokkur dęmi:

2. KAFLI, SÉRTĘK ĮKVĘŠI UM SAMEIGINLEGA STEFNU Ķ UTANRĶKIS- OG ÖRYGGISMĮLUM, 1. ŽĮTTUR ALMENN ĮKVĘŠI, 24. gr :

“Žau skulu foršast aš gera nokkuš žaš sem vinnur gegn hagsmunum Sambandsins eša kynni aš skaša įhrif žess sem afls ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum.”

"They shall refrain from any action which is contrary to the interests of the Union or likely to impair its effectiveness as a cohesive force in international relations."

Žetta er rangt žżtt žvķ "Cohesive force in international relations" žżšir “samheldiš afl ķ alžjóšasamskiptum”, en alls ekki “afl ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum”.

XXI. BĮLKUR ORKUMĮL 194. gr.

“1. Meš tilliti til stofnunar og starfsemi innri markašarins og meš skķrskotun til žarfarinnar į aš varšveita og bęta umhverfiš skal stefna Sambandsins ķ orkumįlum miša aš žvķ, ķ anda samstöšu mešal ašildarrķkjanna, aš:

a) tryggja starfsemi orkumarkašarins,

b) tryggja öryggi ķ orkuafhendingu ķ Sambandinu, “

"(b) ensure security of energy supply in the Union; "

Žetta telst röng žżšing žvķ “supply” žżšir “framboš” en ekki “afhending” Liš b) ętti žvķ frekar žżša žannig "tryggja öryggi orkuframbošs ķ Sambandinu." Ašildarrķki eru hér aš samžykkja aš Brussel taki įkvaršanir um öruggt orkuframboš (aušlindina) en ekki bara örugga afhendingu orku.

I. BĮLKUR FLOKKAR OG SVIŠ VALDHEIMILDA SAMBANDSINS 3. gr.

“1. Eftirtalin sviš skulu falla undir fullar valdheimildir Sambandsins: a) tollabandalag, b) setning naušsynlegra samkeppnisreglna vegna starfsemi innri markašarins, c) peningamįlastefna fyrir žau ašildarrķki sem hafa evru sem gjaldmišil, d) verndun lķfręnna aušlinda hafsins innan sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnunnar, e) sameiginleg višskiptastefna. “

"1. The Union shall have exclusive competence in the following areas: "

Exclusive žżšir aš sambandiš sé alfariš einrįtt um žessa mįlaflokka. Sem mętti žżša "Sambandiš skal hafa óskiptar valdheimildir į eftirfarandi svišum". Žetta skiptir mįli žvķ ašildarrķkin eru hér aš samžykkja aš lśta einhliša įkvöršunum ESB ķ žessum flokkum.

C. YFIRLŻSINGAR AŠILDARRĶKJANNA

“... og Evrópudagurinn 9. maķ verša įfram ķ žessum löndum tįkn samfélags borgara ķ Evrópusambandinu og tengsla žeirra viš žaš. “

"... and Europe day May 9th will for them continue as symbols to express the sense of community of the people in the European Union and their allegiance to it."

Oršiš „allegiance" getur žżtt: obligation, commitment, devotion, faith og loyalty. Žarna er į ferš yfirlżsing um hollustu viš Evrópusambandiš en ekki bara "tengsl" viš žaš.

Finnst einhverjum fleirum en mér aš žessar žżšingavillur séu best til žess fallnar aš lįta žennan grundvallarsįttmįla Evrópusambandsins lķta śt fyrir aš vera eitthvaš įsęttanlegri en hann er ķ raun og veru? 

Ķslensk žżšing: http://www.utanrikisraduneyti.is/media/esb/lissabon-sattmali/Lissabon-heildarskjal.pdf

Enska śtgįfan: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:FULL:EN:PDF 


Fréttum er hagrętt

Ķ ašdraganda Icesave kosninga gat veriš erfitt fyrir kjósendur aš finna hlutlausar fréttir og upplżsingar til aš byggja atkvęši sitt į. Fréttablašiš og Morgunblašiš voru augljóslega į öndveršum meiši og žaš skilaši sér ķ fréttaflutningi žeirra af mįlinu. Jafnvel RŚV, sem į samkvęmt lögum aš gęta fyllstu hlutlęgni, tókst ekki aš uppfylla skyldu sķna aš žvķ leiti.

Žaš getur veriš erfitt aš koma auga į žaš hvenęr fréttamišill hagręšir fréttum og hvenęr ekki. Sé žaš gert į augljósan hįtt missir fréttin trśveršugleika og žar meš įhrifamįtt sinn. Žess vegna žurfa fréttamišlar aš fara fķnt ķ allt slķkt. Ašferširnar eru nokkuš vel žekktar. Hér eru nokkur dęmi um ašferšir sem hérlendir fréttamišlar hafa beitt til aš “hagręša” fréttum ķ žvķ skyni aš fį fram “rétta” nišurstöšu ķ Icesave og ESB mįlum:

1) Velja til birtingar fréttir sem styšja “réttan” mįlstaš

Žaš er aldrei hęgt aš gera öllum fréttum jafn hįtt undir höfši, velja žarf śr og žaš val getur veriš pólitķskt.

2) Velja višmęlanda meš “rétta” afstöšu

Oft er leitaš til įlitsgjafa og sérfręšinga til aš varpa ljósi į atburši. Ķ Icesave mįlinu leitušu Fréttablašiš og RŚV įberandi oft til įlitsgjafa sem töldu farsęlla aš samžykkja Icesave samningana. Skošanir Žórólfs Matthķassonar viršist hafa įtt mikinn hljómgrunn hjį stjórnendum fréttaskżringažįttarins Spegilsins į RŚV. Óskaš var įlits hans 25 sinnum į įrunum 2009/2010 (heimild: Svar rįšherra viš spurningu žingmanns um efniš.)

3) Skammta “réttu” sjónarmiši meiri tķma / plįss

Til aš ljį umfjöllun hlutlaust yfirbragš er vinsęlt aš gefa fulltrśum beggja sjónarmiša oršiš en skammta svo ójafnan tķma. Ķ prentmišli er hęgt aš velja śr tilvitnunum žannig aš annaš sjónarmišiš fįi meira rżmi. Ķ sjónvarpi og śtvarpi er hęgt aš klippa til vištöl ķ sama tilgangi. Sé um beina śtsendingu aš ręša, er ekki hęgt aš klippa hlutina til. En žį er sś leiš farin aš bjóša fleiri gestum meš “rétta” skošun ķ žįttinn.

4) Traustari višmęlendur

Tunguliprir sérfręšingar er yfirleitt taldir meira sannfęrandi en almśginn į götunni. Žannig mętti sem dęmi spyrja Evrópusérfręšing um kosti ašildar en spyrja sķšan leikmann um ókostina.

5) Lęvķsleg hugtakanotkun

Žegar vissir fjölmišlar fjöllušu um Icesave kröfuna žį notušu žeir išulega “Icesave skuldina”. Evrópusambandiš glķmir nś viš grķšarlega erfišleika, sumir fjölmišlar kjósa hins vegar aš kenna erfišleikana įvallt viš “Evrópu” en ekki “Evrópusambandiš”.

Ber fréttamišlum aš gęta hlutlęgni?

Ķ lögum um RŚV segir aš hlutverk almannafjölmišilsins sé

“aš veita vķštęka, įreišanlega, almenna og hlutlęga fréttažjónustu um innlend og erlend mįlefni lķšandi stundar og vera vettvangur fyrir mismunandi skošanir į mįlum sem efst eru į baugi hverju sinni eša almenning varša.”

Fróšlegt vęri aš gera faglega śttekt į žvķ hvernig RŚV hefur tekist aš uppfylla skyldur sķnar aš žessu leyti ķ Icesave og ESB mįlinu. Hve oft skyldi RŚV hafa freistast til žess aš beita brellum eins og žeim sem voru tķundašar hér aš ofan?

Öšrum fréttamišlum en RŚV er ekki skylt aš gęta hlutlęgni. Blašamönnum er ekki heldur skylt aš gęta hlutlęgni ķ sķnum störfum, ef ég skil sišareglur Blašamannafélagsins rétt.

Verum raunsę

Žaš er vissara aš reikna meš žvķ aš allir fréttamišlar nżti žaš svigrśm sem žeir hafa til aš hafa įhrif į okkur, ekki sķst ķ ašdraganda žjóšaratkvęšis um mikilvęg mįlefni. Allir fréttamišlar er hlutdręgir aš vissu marki og allir žjóna žeir einhverjum hagsmunum.

Spyrjum žvķ spurninga: Hvaša frétt var ekki birt? Hvers vegna er rętt viš žessa višmęlendur en ekki ašra? Er žessi sérfręšingur hlutlaus? Hvaš segja hinir fréttamišlarnir um mįliš?

Žaš er skynsamlegt aš neyta frétta į gagnrżnin hįtt, treysta ekki į einn fréttamišil, gera samanburš. Žaš er lķka miklu skemmtilegra en aš lįta mata sig hugsunarlaust.


Icesave III kosningabarįttan og lęrdómur af henni

Sunnudaginn 20. febrśar įriš 2011 kynnti Forsetinn žį įkvöršun sķna aš žjóšin fengi sjįlf aš įkveša hvort lögin um Icesave III samningana myndu halda gildi. Žar meš hófst kosningabarįtta milli rķkisstjórnarinnar og žeirra sem vildu aš lögunum yrši hafnaš.

Samstaša žjóšar gegn Icesave, samtökin sem stašiš höfšu aš undirskriftasöfnun gegn Icesave III hófust strax handa en žaš var į brattann aš sękja. Skošanakönnun Capacent sem birt var 2. mars, sżndi aš 65% hyggšust kjósa meš samningunum.

Rķkisstjórnin lagši ķ öflugt kynningarįtak. Rökin voru žau aš Icesave III samningarnir vęru skįrri en fyrri samningar og höfnun žeirra gęti haft mjög alvarlegar afleišingar: Lįnshęfi myndi versna, gjaldeyrishöft festast ķ sessi, endurreisn tefjast, fjįrmįlamarkašir lokast, Ķslandi yrši stefnt fyrir dómstólum og aš öllum lķkindum tapa mįlinu og žį yrši aš borga allt ķ topp meš hęrri vöxtum.Samninganefndarmenn, žar į mešal Bucheit og Blöndal sem įšur höfšu gagnrżnt fyrri samninga, męltu nś eindregiš meš Icesave III. Nefndarmenn voru óžreytandi viš aš koma žessari afstöšu į framfęri ķ fjölmišlum og į kynningarfundum vķša um land. Óhętt er aš segja aš kynning Icesave mįlsins hafi veriš mjög einhliša.

Advice hópurinn steig fram til aš tala fyrir žvķ aš hafna bęri samningunum. Advice bošaši til blašamannafundar 14. mars til aš kynna įtakiš og meginrök gegn Icesave III, en enginn fjölmišill sį įstęšu til aš senda fréttamann į žann fund.

Advice hóf kynningarįtak, sett var upp vefsķša meš upplżsingum og greinum eftir mikinn fjölda sérfręšinga. Talsmenn Advice komu fram ķ fjölmišlum og héldu erindi į fundum.

Umręšan var mjög virk mešal almennings og mikill fjöldi greina birtist ķ prentmišlum, bęši meš og į móti. Lögfręšingar og hagfręšingar létu ekki sitt eftir liggja ķ greinaskrifum.

Žegar į leiš bentu skošanakannanir til žess aš forskot Jį-manna fęri minnkandi.Žann 24. mars steig Įfram hópurinn fram į svišiš til aš styšja barįttu rķkisstjórnarinnar fyrir žvķ aš fį lögin samžykkt. Viku sķšar bentu skošanakannanir til žess aš sveiflan yfir į Nei hlišina hefši hęgt mikiš į sér.

Žegar tvęr vikur voru til kosninga hófu fjölmišlar aš fjalla um samningana og dómstólaleišina. Žrįtt fyrir verulegt flękjustig virtust kjósendur stašrįšnir ķ aš komast til botns ķ mįlinu. Heimsóknir į vef Advice.is hlupu į žśsundum dag hvern og vinsęlustu greinarnar voru lesnar af meira en tķu žśsund manns. Vel yfir tķu žśsund manns horfšu į myndskeiš žar sem Reimar Pétursson hęstaréttarlögmašur śtskżrir dómstólaleišina.

Žegar tęp vika var til kosninga, bentu skošanakannanir til žess aš fólk vęri aftur aš fęrast yfir į Nei vęnginn, munurinn var oršinn žaš lķtill aš allt gat gerst ķ kosningunum.

Bęklingur frį stjórnvöldum meš hlutlausu kynningarefni um Icesave lögin var borinn ķ hśs 4. aprķl.Kosiš var 9. aprķl.

Fyrstu tölur komu klukkan 23 og bentu til žess aš žjóšin hefši hafnaš lögunum. Lokatölur reyndust afgerandi: lögin voru felld meš 60% atkvęša og kosningažįtttaka var 75%.

Žegar nišurstašan lį fyrir, reiš į aš koma réttum skilabošum til fjölmišla svo nišurstašan yrši ekki rangtślkuš. Rķkisstjórnin flaskaši į žessu. Višbrögš Jóhönnu Siguršardóttur forsętisrįšherra viš śrslitunum endurómušu ķ heimspressuni:

  • "We must do all we can to prevent political and economic chaos as a result of this outcome” - Guardian
  • "The worst option was chosen and has split the country in two“ - BBC
  • ”I fear a court case very much” - Reuters

Nś eru lišnir tķu dagar frį žvķ aš lögunum var hafnaš. Dómsdagsspįr rķkisstjórnarinnar hafa ekki gengiš eftir. Moody’s hefur tilkynnt aš lįnshęfismat Ķslands sé óbreytt. Krónan hefur styrkst og skuldatryggingaįlag lękkaš. Dómsdagsspįr stórnvalda ręttust ekki og nś keppast rįšherrar viš aš eigna sér heišurinn af žvķ. Nęr vęri aš žeir bęšu žjóšina afsökunar į hręšsluįróšrinum.

En hvaš mį lęra af žessu - hverju žarf aš breyta?

1. Kynningarefni til kjósenda innihaldi rökin meš og móti
Ķ ašdraganda žjóšaratkvęšis ber innanrķkisrįšuneyti aš dreifa bęklingi meš lögunum į öll heimili. Ķ žetta sinn įkvaš Alžingi aš ganga lengra og fól rįšuneytinu aš śtvega einnig ķ bęklinginn hlutlaust kynningarefni um mįliš.Advice hópurinn lagši til aš bįšum fylkingum yrši bošiš tiltekiš rżmi ķ bęklingnum svo kjósendur gętu kynnt sér meš- og mótrök, eins og hefš er fyrir ķ Sviss. Žvķ var hafnaš.Advice lagši einnig til aš bįšar fylkingar fengju aš rżna drög aš kynningarefni til aš ganga śr skugga um hlutleysi žess. Žvķ var einnig hafnaš.Žaš viršist naušsynlegt aš setja reglur um žessi atriši til aš jafna ašstöšu beggja fylkinga til aš kynna sinn mįlstaš fyrir kjósendum og tryggja aš kynningarefni sem kynnt er sem hlutlaust hafi veriš rżnt meš hlišsjón af žvķ.

2. Tryggja žjóšinni frest til aš mynda sér skošun
Žjóšin į sinn rétt į žvķ aš kynna sér mįlavöxtu, skoša rökin meš og móti og mynda sér upplżsta skošun. Žetta tekur tķma og hér reyndust 48 dagar varla duga. Upplżsingabęklingur stjórnvalda kom ekki ķ hśs fyrr en fimm dögum fyrir kosningar.Tveir mįnušir ęttu aš vera lįgmarksfrestur og engin vanžörf į žvķ aš binda žann frest ķ lög til aš halda rķkisstjórnum ķ skefjum. Athygli vekur aš skv. 4. gr. laga nr. 91/2010 um framkvęmd žjóšaratkvęšagreišslna, skal halda žjóšaratkvęšagreišslu innan 2 mįnaša hafi Forseti beitt mįlskotsrétti. En hafi žingiš sjįlft vķsaš lögum til žjóšarinnar skal halda atkvęšagreišsluna innan 3 til 12 mįnaša. Hvers vegna er kjósendum ekki tryggšur neinn lįgmarks-umhugsunartķmi žegar Forsetinn vķsar til hennar mįlum? Žetta er hneisa og žarf augljóslega aš breyta. Žjóšin į alltaf aš fį sinn tķma til aš mynda sér upplżsta skošun, ekki bara ķ žeim mįlum sem žinginu žóknast aš leggja fyrir hana.

3. Gera žarf einhverja lįgmarkskröfur til fjölmišla um jafnvęgi ķ mišlun
Fjölmišlar léku stórt hlutverk ķ žvķ aš upplżsa kjósendur um Icesave III mįliš. Flestir mišlarnir tóku afstöšu meš- eša į móti og hyglušu sķnum mįlstaš ķ hvķvetna. Žrįtt fyrir žaš, sįu žeir samt sóma sinn ķ žvķ aš loka ekki alveg į efni frį andstęšingum.En hvaš ef mišlarnir hefšu lokaš algerlega į andstęš sjónarmiš? Hvaš ef žeir hefšu allir haft sömu afstöšu til mįlsins? Hefšu kjósendur žį getaš tekiš upplżsta įkvöršun?Ķ nżjum og umdeildum fjölmišlalögum stendur ķ 26. gr.: “Fjölmišlaveitu sem hefur žį yfirlżstu stefnu aš beita sér fyrir tilteknum mįlstaš skal vera óskylt aš mišla efni sem gengur ķ berhögg viš stefnu mišilsins.” Ekki veršur séš aš žetta įkvęši stušli aš jafnvęgi ķ mišlun.Vald fjölmišla er mikiš og žaš er sjįlfsagt aš žvķ valdi fylgi lįgmarkskrafa um jafnvęgi ķ mišlun svo lżšręšiš verši sķšur hneppt ķ fjötra žeirra valdablokka sem stjórna fjölmišlum.

4. Auglżsingar - eiga žeir rķku bara aš vinna žann slag?
Pólitķskar auglżsingar virka misvel į fólk en į heildina litiš žį geta žęr samt skipt töluveršu mįli. Ķ žetta sinn virtust bįšar fylkingar hafa nęgan ašgang aš fjįrmagni til aš auglżsa. En žaš mį vel sjį fyrir sér kosningar žar sem ašgangur fylkinga aš fjįrmagni vęri mjög ójafn.Žaš hlżtur aš vera ęskilegt aš śrslit kosninga rįšist fremur af ešli mįls og skošun kjósenda en žvķ hversu vel fylkingar geta höfšaš til fjįrmagnsins. Auglżsingabann er ekki góšur kostur, en žaš mętti setja eitthvaš žak į auglżsingamagniš til aš jafna leikinn.Uppruni fjįrmagns getur skipt mįli. Ešlilegt er einstaklingar njóti nafnleyndar, en spyrja mį hvort fyrirtęki og samtök sem leggja fram fé eigi lķka aš njóta nafnleyndar. Setja mętti reglu um aš enginn einn ašili śtvegi meira en 10% af heildarfjįrmögnun. Eša aš žeir ašilar sem greiša meira en 20% njóti ekki nafnleyndar. Viljum viš aš erlendir ašilar eins og t.d. ESB eša Kķna geti tekiš beinan žįtt ķ kosningabarįttu eša fjįrmögnun fylkinga hér į landi ķ ašdraganda kosninga?

5. Žaš žarf eftirlit meš hlutleysi RŚV
Ķ lögum nr. 6/2007 um Rķkisśtvarpiš stendur “Gęta skal fyllstu óhlutdręgni ķ frįsögn, tślkun og dagskrįrgerš.” Ķ lögin vantar hins vegar įkvęši um hvernig eftirliti meš óhlutdręgni skuli vera hįttaš og žaš eru engin višurlög viš misnotkun į RŚV hvaš žetta varšar. Starfsfólki RŚV er žvķ ķ raun gefiš algert sjįlfdęmi um žaš hvort žaš uppfylli kröfur um óhlutdręgni ķ sķnum störfum. Žetta fyrirkomulag bżšur hęttunni heim.Margir hafa bent į aš umfjöllun RŚV hafi veriš hlutdręg ķ Icesave mįlinu. Mešal žess sem bent hefur veriš į er aš: starfsmenn RŚV notušu išulega oršiš “skuld Ķslands” žegar “kröfur Breta og Hollendinga” bar į góma. Žegar fręšilegir įlitsgjafar voru fengnir til vištals gleymdist aš fį einn frį hvorri fylkingu, og žaš gleymdist lķka aš geta žess aš įlitsgjafarnir voru hlutdręgir, voru jafnvel į kaupi viš aš halda fram sjónarmišum stjórnvalda eša höfšu beina fjįrhagslega hagsmuni af žvķ aš samningar tękjust. Žess var ekki heldur gętt aš gefa talsmönnum beggja sjónarmiša jafn langan tķma. Žaš er augljóst aš RŚV žarf ašhald og žaš žarf aš setja lög um slķkt ašhald sem fyrst.

Enginn vill hafa reglur um alla skapaša hluti. En žegar kemur aš lżšręšinu ķ landinu žį er naušsynlegt aš setja rķkisvaldinu, fjįrmagninu og fjölmišlum skżrar reglur. Reynslan af Icesave III sżnir okkur aš hér žarf aš laga til og žaš er ekki eftir neinu aš bķša. Skorum į Alžingi aš gera śrbętur sem fyrst.


Icesave III undirskriftasöfnun og hvaš mį af henni lęra

Žann 3. febrśar lauk annari umręšu um Icesave III lögin meš atkvęšagreišslu. Slęmu fréttirnar voru žęr aš nķu af žingmönnum Sjįlfstęšisflokksins kusu meš lögunum. Rķkisstjórnin beiš ekki bošanna, žrišja umręša var sett į dagskrį eins fljótt og aušiš var og lögin voru endanlega samžykkt af Alžingi 16. febrśar. Reyndar kom einnig tillaga fram um aš setja lögin ķ žjóšaratkvęši, en hśn var naumlega felld.
 
Žann 3. febrśar var andstęšingum Icesave III samninganna oršiš ljóst aš eina śrręšiš ķ stöšunni var aš skora į forsetann aš vķsa lögunum til žjóšarinnar. Allir bišu eftir žvķ aš InDefence hópurinn, sem hafši safnaš undirskriftum gegn Icesave II, tęki af skariš viš söfnun undirskrifta. En dagarnir lišu hver af öšrum og ekkert bólaši į InDefence.
 
En žį kom fram į sjónarsvišiš nżr hópur, Samstaša Žjóšar gegn Icesave, og žann 11. febrśar var söfnun undirskrifta į vefsķšunni www.kjosum.is komin ķ fullan gang.
 
Rķkisstjórnin flżtti žrišju umręšu mįlsins og žaš var tekiš śr nefnd įn žess aš rįšrśm fengist til aš verša viš óskum žingsins um aš nįnar yrši kannaš hvaša fęlist ķ svokallašri dómstólaleiš.
 
Žann 16. febrśar voru lögin borin undir atkvęši og samžykkt. Sama dag voru lögin komin til Forsetans. Allt var žetta gert meš hraši til aš minnka svigrśm til aš safna undirskriftum gegn lögunum.
 
Forsetinn bošaši fulltrśa Kjósum.is til fundar viš sig į Bessastöšum strax aš morgni 18. febrśar. Žį höfšu safnast rśmlega 37 žśsund undirskriftir į ašeins einni viku. Forsetinn tók viš undirskriftunum og fékk kynningu į žvķ hvernig žeim hafši veriš safnaš.
 
Forsetinn kannaši įreišanleika undirskriftanna og tilkynnti svo įkvöršun sķna į blašamannafundi sunnudaginn 20. febrśar. Žjóšin myndi kjósa um Icesave III.
 
Hvaš mį lęra af žessu og hverju žarf aš breyta?
 
1. Įkvešum meš lögum fresti til undirskriftasöfnunar
Rķkisstjórnin vildi greinilega ekki aš lögin fęru ķ žjóšaratkvęši og žvķ var henni ķ óhag aš gefa langan tķma til söfnunar undirskrifta. Hśn skar frestinn nišur ķ 7 daga. Ķ Sviss taka engin lög gildi fyrr en aš 100 dagar hafa lišiš frį samžykkt ķ žinginu. Sį frestur er einmitt hugsašur til žess aš kjósendur hafi rįšrśm til aš bregšast viš lögunum og sanngjarnan frest til aš safna undirskriftum gegn žeim. Žaš viršist full įstęša til aš takmarka vald ķslenskra stjórnvalda aš žessu leiti. Ég legg til aš lög taki ekki gildi fyrr en aš 30 dögum lišnum frį samžykkt Alžingis. Žessa reglu getur žingiš sett sér strax, en sķšar mętti binda hana ķ stjórnarskrį.
 
2. Setjum reglur um framkvęmd undirskriftasöfnunar
Engar reglur eru til um framkvęmd undirkriftasöfnunar. Žetta er óheppilegt og til žess falliš aš rżra trśveršugleika slķkra safnana. Ašstandendur kjósum.is žurftu sjįlfir aš setja reglur um söfnunina og žótt žaš hafi tekist įgętlega žį mį alltaf deila um śtfęrslur. Andstęšingar įtaksins gagnrżndu śtfęrsluna og leitušust viš aš grafa žanbug undan trśveršugleika įtaksins. Ešlilegt vęri aš Alžingi setti reglur um žetta.
 
3. Höfum eitt kerfi til aš safna undirskriftum
Ašstandendur žurftu sjįlfir aš śtvega allan bśnaš og leggja ķ ómęlda vinnu viš hönnun og žróun kerfis svo fólk gęti skrifaš undir įskorun į kjósum.is. Fyrst įskoranir af žessu tagi eru komnar til aš vera, žį er žaš ešlilegt hlutverk hins opinbera aš śtvega slķkt kerfi. Žaš er algerlega įstęšulaust aš leggja slķkt erfiši į žį sem vilja standa aš įskorun aš smķša nż og nż kerfi. Auk žess er traustara aš notast viš kerfi sem hefur veriš margreynt og žaulprófaš.
 
4. Ašstaša og rįšgjöf fyrir barįttuhópa
Kjósum.is fékk engan stušning frį hinu opinbera. Fęra mį gild rök fyrir žvķ aš žeir sjįlfbošališar sem standa aš slķku įtaki, ęttu ķ žaš minnsta aš fį einhverja lįgmarksašstöšu, leišbeiningar og jafnvel hóflega fjįrhagsašstoš frį stjórnvöldum til aš standa straum af śtlögšum kostnaši. Hafa mį ķ huga aš sjįlfbošališar žurfa aš takast į viš rķkisstjórn sem hefur fjölda manns ķ vinnu til aš halda sķnum mįlstaš į lofti. Žessi ašstöšumunur veršur aldrei jafnašur, en samt er til bóta aš setja reglur um einhvern lįgmarksstušning.
 
5. Įkvešum hvaš žarf margar undirskriftir, žaš er ekki eftir neinu aš bķša
Žaš eru engar reglur um žaš hve margar undirskriftir žurfi til aš Forseti vķsi lögum til žjóšaratkvęšis. Ef Forsetinn vill, žį er honum alveg frjįlst aš setja sér t.d. žį vinnureglu: aš ef 15% atkvęšabęrra manna skora į hann aš vķsa mįli til žjóšaratkvęšis, žį verši hann įvallt viš žvķ. Alžingi gęti sömuleišis sett sér sambęrilega reglu hvenęr sem er. En aš lokum vęri aušvitaš traustast aš slķk regla vęri fastsett ķ stjórnarskrį Ķslands.
 
6. RŚV žarf aš gęta betur aš hlutleysi sķnu
Afstaša fjölmišla getur rįšiš miklu um hvort takist aš safna nęgilega mörgum undirskriftum į tilsettum tķma. Rķkisfjölmišillinn RŚV er einn öflugasti fjölmišill landsins og sį sem žjóšin treystir einna best, ef marka mį skošanakannanir.Samkvęmt lögum er RŚV ętlaš aš gęta fyllsta hlutleysis. Draga mį ķ efa aš žaš hafi tekist hvaš įtak kjósum.is varšar. RŚV fjallaši sįralķtiš um įtakiš, mišaš viš ašrar sambęrilegar safnanir, viškvęšiš var aš “allir vęru oršnir leišir į fréttum af Icesave”.Žó brį svo viš aš žegar bloggari spratt fram og įsakaši kjosum.is hópinn um svindl žį var honum bošiš ķ Kastljósiš svo hann gęti lįtiš illa ķgrundašar įsakanir sķnar dynja į talsmanni Kjósum.is - ķ beinni. Ekki reyndust žessar įsakanir į rökum reistar og landsmenn voru žvķ engu nęr um neitt sem mįli skipti. En hvers vegna fjallaši Kastljósiš aldrei um tilvist žessa mikilvęga įtaks eša efnisrökin meš og móti žvķ?
 
Lįtum žetta duga um söfnun undirskrifta. Ķ nęsta pistli mun ég fara yfir kosningabarįttuna sjįlfa. Barįttan hófst sama dag og forsetinn tilkynnti aš Icesave III lögin fęru ķ žjóšaratkvęšagreišslu - og af henni mį żmislegt lęra.

Rafręnar kosningar ķ Eistlandi

Samkvęmt öllum męlikvöršum eru Ķslendingar ķ röš fremstu žjóša hvaš tölvuvęšingu og almennt tölvulęsi varšar. Ķslendingar stįta lķka af lengri lżšręšishefš en flestar žjóšir Evrópu. Ķ ljósi žess hefši alveg mįtt bśast viš žvķ aš Ķsland tęki forystu ķ žvķ aš innleiša rafręnar kosningar.  En af einhverjum įstęšum erum viš ennžį yddandi blżanta, trošandi kjörsešlum ķ innsiglaša trékassa og teljandi upp śr žeim sólarhringunum saman. Kostnašurinn viš žetta śrelta fyrirkomulag hleypur į hundrušum milljóna ķ hvert sinn.

Eistar kusu rafręnt til žings ķ mars sl. en tóku fyrst upp rafręnar kosningar įriš 2005 og hefur reynslan veriš svo góš aš ašrar žjóšir lķta nś til žeirra fordęmis.

Įriš 2002 voru rafręn skilrķki lögleidd ķ Eistlandi. Allir ķbśar Eistlands hafa slķk skilrķki og rafręnar undirskriftir geršar meš žessum skilrķkjum hafa sama lagagildi og venjulegar undirskriftir. Nota žarf sérstaka kortalesara svo tölvur geti lesiš skilrķkin, en žeir kosta lķtiš. Einnig mun vera hęgt aš sękja auškenni ķ farsķma og nota žaš ķ staš rafręns skilrķkis.

Ķ Eistlandi fer rafręn kosning žannig fram aš kjósandinn fer į vefsķšu kjörstjórnar og sękir žangaš kosningaforrit. Forritiš keyrir į tölvu kjósandans, les rafręn skilrķki hans og birtir kjörsešil į skjįnum. Kjósandinn greišir atkvęši og žaš er sent yfir netiš. Stašfesting um aš kosning hafi tekist er birt į skjįnum.

Įšur en atkvęšiš er sent, er žaš dulkóšaš meš lykli en auškenni notandans er dulkóšaš meš öšrum lykli. Meš žessu móti er kjósandanum tryggš nafnleynd og einnig er tryggt aš hann geti kjósi ašeins einu sinni.

Rafręn kosning hefst 10 dögum fyrir kjördag og lżkur 4 dögum fyrir kjördag. Žetta fyrirkomulag er til aš koma ķ veg fyrir naušung eša višskipti meš atkvęši. Kjósandi getur kosiš eins oft og hann vill rafręnt, en žaš er sķšasta val hans sem gildir. Kjósandi getur lķka fariš į kjörstaš og žį gildir atkvęšiš sem hann greišir žar. Meš žessu móti er nįnast śtilokaš aš kjósandi verši neyddur eša keyptur til aš kjósa eitthvaš annaš en hann vill. Kosningin er žvķ leynileg ķ reynd. Innan viš 2% kjósenda hafa nżtt žennan möguleika til aš skipta um skošun.

Eistar hafa nś kosiš fimm sinnum meš rafręnum hętti. Įriš 2005 ķ sveitarstjórnarkosningum, įriš 2007 ķ kosningum til žings, įriš 2009 til evrópužings, įriš 2009 ķ sveitarstjórnarkosningum og ķ mars į žessu įri ķ žingkosningum. Hlutfall kjósenda sem kjósa rafręnt hefur fariš stöšugt vaxandi, nś sķšast var fjóršungur allra atkvęša greiddur meš žeim hętti.

Ķtarlegar rannsóknir į kerfinu og reynslunni eru fyrirliggjandi og engin vandamįl gert vart viš sig. Kjósendur eru almennt įnęgšir meš žennan valkost enda nokkuš hagręši ķ žvķ aš žurfa ekki aš fara į kjörstaš. Kerfiš hefur lķka margborgaš sig fjįrhagslega.

Žaš er löngu tķmabęrt aš taka upp rafręnar kosningar į Ķslandi.

Heimildir:


Ęttu stjórnendur aš nota ašstöšu sķna ķ pólitķskum tilgangi?

Flestir hafa skošanir į pólitķk og aušvitaš eru stjórnendur fyrirtękja žar engin undantekning. Žaš kemur stundum fyrir aš stjórnendur beiti vörumerki og įhrifum fyrirtękisins til aš vinna sķnum pólitķsku skošunum fylgi ķ samfélaginu. Hér er žvķ haldiš fram aš slķkt sé ķ misnotkun į ašstöšu og geti leitt til tjóns bęši fyrir eigendur og samfélagiš.

Stórfyrirtęki eru išulega ķ eigu fjölmargra hluthafa. Ekki er hęgt aš gera rįš fyrir žvķ aš allir eigendur hafi sömu skošun ķ pólitķk, hvaš žį aš meirihluti hluthafa sé sammįla pólitķskum skošunum stjórnandans. Tillitsemi viš ólķkar skošanir hluthafa er žvķ gild įstęša fyrir žvķ aš stjórnendur gęti hlutleysis ķ störfum sķnum.

En tillitsemi er žó ekki eina įstęšan. Flest fyrirtęki hafa hagsmuni af žvķ aš höfša til sem flestra višskiptavina, en ef fyrirtękiš tekur afgerandi pólitķska afstöšu getur slķkt virkaš frįhrindandi fyrir tiltekinn hluta višskiptavina meš tilheyrandi tapi fyrir fyrirtękiš.

Dęmi eru um aš stjórnendur stórfyrirtękja beiti stjórnvöld žrżstingi og hóti jafnvel aš fara meš fyrirtękin śr landi. Žar er illa fariš meš įhrifastöšu og traust eigenda.Žaš vęri lķka óheppilegt fyrir lżšręšiš ķ landinu ef fyrirtękjum vęri almennt beitt meš žessum hętti. Eftir žvķ sem fyrirtęki beita sér meira, žvķ minni verša įhrif kjósenda.

Farsęlast er aš stjórnendur sneiši hjį žvķ aš blanda fyrirtękjum ķ pólitķsk įlitamįl. Žeir geta aš sjįlfsögšu tjįš sig opinberlega um pólitķk, en žį er réttast aš taka fram aš um persónulegar skošanir sé aš ręša, en ekki afstöšu fyrirtękisins.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband