Rįšumst aš rót veršbólgunnar

Greinin birtist ķ Morgunblašinu 5. janśar 2013

 

Veršbólga er alvarlegt vandamįl sem stjórnvöldum hefur ekki tekist aš rįša viš. Ķ staš žess aš koma böndum į sjįlfa veršbólguna hefur vandanum veriš sópaš undir teppi verštryggingar. Sś leiš felur ķ sér aš fjįrfestar njóta tryggingar gegn veršbólgu en žvķ mišur er sś trygging į kostnaš allra annarra ķ samfélaginu.

 

Um žį leiš veršur seint sįtt og enn sķšur ef verštrygging er einnig tślkuš sem altrygging gegn efnahagsįföllum. Meš žvķ aš velta žannig veršbólgu og efnahagsįföllum alfariš į lįntakendur munu tugžśsundir heimila og žśsundir fyrirtękja buršast meš stökkbreytt lįn įrum saman. Sį skuldaklafi tefur mjög endurbata ķ hagkerfinu og į žvķ tapa allir, einnig fjįrfestar.

 

Trygging gegn hruni?

Žaš sętir furšu aš hrein vinstristjórn skuli standa aš žvķ óréttlęti aš velta hruninu alfariš į lįntakendur. Nęsta rķkisstjórn veršur aš hafa kjark til aš gera almenna skuldaleišréttingu. Allt umfram venjulegar veršhękkanir er efnahagshrun sem fjįrfestar og lįntakendur eiga aš bera ķ sameiningu. Hvar stendur ķ lįnasamningum aš lįntaki tryggi lįnveitanda gegn efnahagsįföllum og setji aš veši aleigu sķna og framtķšartekjur?

 

Rót vandans

En hver er raunveruleg rót vandans? Hvernig mętti draga śr veršbólgu og fyrirbyggja annaš efnahagshrun? Hér sem annars stašar hafa bankar fengiš aš auka peningamagn mun hrašar en hagkerfiš vex. Afleišingin er sś aš sķfellt fleiri krónur eltast viš sömu framleišsluna, sem leišir til veršhękkana og veršbólgu. Fįi peningamagn aš fimmfaldast į fimm įrum, eins og hér geršist į įrunum 2003-2008 žį leišir žaš óhjįkvęmilega til hruns.

 

Taumlaus peningamyndun

Peningažensla er afleišing žess aš višskiptabönkum er leyft aš auka peningamagn aš vild. Ekkert hefur veriš gert til aš koma böndum į peningamyndun banka eša fyrirbyggja annaš hrun af žeirra völdum ķ framtķšinni. Višskiptabankar gręša enn į veršbólgu og fį vexti af žeim peningum sem žeir skapa. Žetta fyrirkomulag er beinlķnis hęttulegt.

 

Örugg lausn

Lausnin er aš setja lög sem koma ķ veg fyrir aš bankar geti aukiš peningamagn. Hlutverk banka verši aš mišla sparnaši til lįntakenda, en ekki aš bśa til nżja peninga eins og nś er. Peningamyndun verši alfariš ķ höndum Sešlabanka meš žarfir hagkerfisins og veršstöšugleika aš leišarljósi. Įgóši af nżmyndun peninga rennur žį óskiptur til almannahagsmuna en ekki til eigenda bankanna.

Žessi breyting myndi draga śr peningaženslu og veršbólgu af hennar völdum. Auk žess myndi vaxtabyrši ķ samfélaginu og skuldir fara minnkandi eins og lżst er nįnar į žessari vefsķšu www.betrapeningakerfi.is

 

Höfundur er rekstrarhagfręšingur og skipar 1. sęti Framsóknarflokksins ķ Reykjavķk noršur.


Umsögn: Peningavaldiš og stjórnarskrįin

Umsögn til stjórnskipunar- og eftirlitsnefndar 12. 12 2012: 

Peningavaldiš - Umsögn um frumvarp til stjórnarskipunarlaga um stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands. Žingskjal 510 - Mįl nr. 415.


Meš peningavaldi er įtt viš valdiš til aš bśa til peninga, eša ķgildi peninga, og setja ķ umferš.

Ógętileg mešferš peningavaldsins er vafalķtiš ein af höfušįstęšum hrunsins og mį fęra rök fyrir žvķ aš nż stjórnarskrį fjalli um peningavaldiš og hvernig skuli koma ķ veg fyrir aš žvķ verši misbeitt.

Stjórnarskrį žarf einnig aš gera greinarmun į valdi til śtgįfu og śthlutunar nżrra peninga en žessi tvö valdsviš mega ekki vera į sömu hendi.

Žaš hlżtur aš teljast alvarlegur galli į stjórnarskrįrfrumvarpinu aš ķ žvķ sé ekki gerš tilraun til aš koma böndum į peningavaldiš.

GREINARGERŠ

Taumlaus peningamyndun er meginorsök hrunsins
Viš einkavęšingu višskiptabankanna įriš 2002 fęršist peningavaldiš aš mestu leiti frį rķkinu til eigenda bankanna. Į nęstu fimm įrum rķflega fimmföldušu einkabankarnir peningamagn ķ umferš. Sś aukning var gersamlega śr samhengi viš vöxt žjóšartekna og afleišingin var hrun gjaldmišilsins.

Enn hefur ekkert veriš gert til aš koma peningavaldinu ķ skjól fyrir sérhagsmunum. Enn hafa einkabankarnir ašstöšu til aš bśa til peninga og įkveša hver skuli fį nżja peninga. Verši žessu ekki breytt, mun žaš halda įfram aš bitna į landsmönnum meš veršbólgu, vaxtabyrši, óstöšugleika og skuldsetningu.

Višskiptabankar bśa til ķgildi peninga meš śtlįnum
Višskiptabankar eru ķ ašstöšu til aš skapa ķgildi peninga meš śtlįnum. Višskiptabanki skapar ķgildi peninga meš žvķ aš veita lįn og afhenda lįntakanda innstęšu ķ staš sešla. Innstęšuna bżr bankinn til śr engu. Innstęšan er ķ raun loforš bankans um aš afhenda sešla hvenęr sem óskaš er. Innstęšan er handhęgari en sešlar og lįntaki og allir ašrir lķta į innstęšu ķ banka sem ķgildi peninga, enda er hęgt aš nota žęr til aš greiša skuldir og jafnvel skatta.

Peningamyndun er skattheimta
Bankinn hagnast mjög į žvķ aš bśa til ķgildi peninga, žvķ hann greišir litla sem enga vexti į innstęšuna en innheimtir hins vegar markašsvexti į śtlįniš. Ķslenskir bankar hafa bśiš til 1.000 milljarša meš žessum hętti og nema tekjur banka af vaxtamun inn- og śtlįna tugum milljarša įrlega.

Banki sem eykur eigiš fé sitt um 2 milljarša getur bśiš til 25 milljarša af nżjum innstęšum og lįnaš žęr śt (mišaš viš 8% eiginfjįrkröfu). Žegar veitt eru nż lįn myndast innlįn sem eru nżir peningar og rżra veršgildi žeirra peninga sem fyrir eru. Innstęšur ķ bönkum eru ķ minna męli óverštryggšar en śtlįn og bankar gręša žvķ į rżrnun žeirra.

Fįi bankar aš beita peningavaldinu ķ eigin žįgu, er ekki viš öšru aš bśast en žeir leggi sig alla fram um aš auka gróša sinn af vaxtamun og veršbólgu, žótt žaš verši į kostnaš alls almennings.

Alžjóšlegt vandamįl
Sama fyrirkomulag peningamįla er viš lżši ķ nęr öllum löndum. Peningavaldiš er vķšast hvar komiš ķ hendur einkaašila. Afleišingin er nįnast taumlaus peningaprentun. Vaxtabyrši žjóša af žvķ aš hafa gjaldmišil sinn aš lįni frį einkabönkum žyngir ķ sķfellu skuldabyrši žeirra. Svo er komiš aš alvarleg skuldakreppa rķkir ķ heiminum og į torgum stórborga safnast almenningur saman til aš mótmęla rįšaleysi stjórnvalda.

Peningavaldiš tilheyrir žjóšinni
Taka žarf peningavaldiš frį višskiptabönkunum og skipta žvķ upp milli sešlabanka og rķkisstjórnar landsins.

En žaš nęgir ekki aš koma peningavaldinu til rķkisins, einnig žarf aš tryggja tvķskiptingu valdsins til aš draga śr freistnivanda.

Sešlabanki fari meš śtgįfuvald peninga
Sešlabankinn gefur ķ dag śt sešla og mynt, en žessir mišlar eru sįralķtiš notašir ķ višskiptum. Bankainnstęšur (rafręnir peningar) bśnar til af einkabönkum eru uppistašan ķ peningamagni landsins. Bankar skapa peninga meš śtlįnum og nęr allt fé ķ landinu er myndaš meš žessum hętti og ber vexti sem greišast bönkum. Žessu žarf aš breyta.

Ašeins Sešlabanki ętti aš hafa leyfi til aš bśa til peninga fyrir  fyrir hagkerfiš og hann getur gert žaš įn skuldsetningar.

Sešlabanki į aš meta og stżra žvķ hve mikiš peningamagn er ķ hagkerfinu į hverjum tķma, śt frį žjóšhagslegum markmišum eins og veršbólgu, sjįlfbęrum hagvexti, atvinnuleysi og fleiri žįttum.

Rķkisstjórn fari meš śthlutunarvald peninga
Ķ dag įkveša bankar hverjum skuli afhenda nżtt fé og til hvers žaš skal notaš. Hagsmunir bankans rįša žar för, žótt nżir peningar rżri alla peninga sem fyrir eru ķ kerfinu.

Žar sem nżir peningar valda kostnaši hjį öllum almenningi, er ešlileg krafa aš nżjum peningum sé rįšstafaš meš lżšręšislegum hętti. Rķkisstjórn er best til žess fallin og getur gert žaš meš fjįrlögum.

Nįnari upplżsingar um peningavald og skiptingu žess mį finna į www.betrapeningakerfi.is

Viršingarfyllst


Frosti Sigurjónsson
rekstrarhagfręšingur

Umsögn um 67. grein frumvarps um stjórnarskrį

Eftirfarandi umsögn hefur veriš mótttekin af stjórnlaga- og eftirlitsnefnd Alžingis: 

Stjórnskipunar- og eftirlitsnefnd
Nefndasviš Alžingis
nefndasvid@althingi.is
Austurstręti 8-10
150 Reykjavķk

Reykjavķk 9. desember 2012



Umsögn um 67. grein frumvarps til stjórnarskipunarlaga um stjórnarskrį lżšveldisins Ķslands. Žingskjal 510 - Mįl nr. 415.

 

 

Ķ 67. grein eru settar afar vķštękar takmarkanir viš žvķ hvaša mįlum kjósendur geti vķsaš til žjóšaratkvęšis. Žessar takmarkanir sem eru bęši matskenndar og ólżšręšislegar, munu fyrirsjįanlega leiša til vandamįla.


Svo viršist sem Stjórnlagarįši hafi veriš žessi hętta ljós, enda er ķ greininni tekiš fram aš įgreiningi um tślkunaratriši skuli vķsaš til dómstóla. Ekki žarf aš fjölyrša um hvaša óvissa, tafir og kostnašur bķšur kjósenda sem žurfa aš fara dómstólaleišina til aš fį skoriš śr um slķkan įgreining.


Įkvęšiš um aš tślkun dómstóla skuli rįša hvort kjósendur fįi aš tjį sig um einstök mįl ķ žjóšaratkvęšagreišslu, viršist opna į žann möguleika aš dómstólar fįi óbeint löggjafarvald. Dómstólar geta endaš ķ žeirri ašstöšu aš žurfa aš skera śr um hvort kjósendur megi beita mįlskoti eša frumkvęši um lagasetningu sem hafa myndi įhrif į dómstólana sjįlfa beint eša óbeint. Slķkt fyrirkomulag gengur gegn žrķskiptingu valdsins.


Žrįtt fyrir aš 67. gr. beri yfirskriftina “Framkvęmd undirskriftasöfnunar og žjóšaratkvęša- greišslu” žį segir greinin ekkert sem mįli skiptir um framkvęmdina en vķsar ķ stašinn žeim atrišum til löggjafans įn fyrirvara eša leišsagnar.

Aš fenginni reynslu ķ Icesave žjóšaratkvęšagreišslunni (sjį višauka) er einmitt full įstęša til aš stjórnarskrį gefi stjórnvöldum og löggjafanum sem minnst svigrśm til aš draga śr mįlskotsvaldi kjósenda meš óheppilegri lagasetningu.


Žaš, aš undanskilja įkvešna mįlaflokka mįlskots- og frumkvęšisrétti er takmörkun į beinu lżšręši og ķ raun lķtt dulbśin mógšun viš skynsemi almennra kjósenda. Žaš er lķtil bót ķ žvķ aš forsetavaldiš sé ekki hįš sömu takmörkunum.

Žaš getur ekki veriš įsęttanlegt aš žjóšin žurfi til framtķšar aš reiša sig į afstöšu og kjark eins manns žegar hśn telur naušsynlegt aš ganga gegn vilja Alžingis og vķsa mikilvęgum mįlum til žjóšaratkvęšis. 

Viršingarfyllst,


Frosti Sigurjónsson, rekstrahagfręšingur
félagi ķ Advice hópnum

(Umsögnin įsamt višauka er hér)


Erindi til Innanrķkisrįšuneytis vegna kynningarįtaks ESB į Ķslandi

Eftirfarandi erindi var sent Innanrķkisrįšuneytinu 4. mars sl. Rįšuneytiš hefur stašfest vištöku og rįšherran sagt ķ fjölmišlum aš erindiš sé komiš ķ vinnslu. 

------------- 

Hr. Ögmundur Jónasson, innanrķkisrįšherra

Sölvhólsgötu 7

150 Reykjavķk

 

Erindi: Er kynningarstarf Evrópusambandsins į Ķslandi lögbrot?

Evrópusambandiš fjįrmagnar Evrópustofu sem tók til starfa 21. janśar į žessu įri og hefur žaš markmiš aš “stušla aš aukinni umręšu, žekkingu og skilningi į ešli og starfsemi ESB.” Evrópusambandiš leggur Evrópustofu til 1,4 milljónir evra į tveim įrum. Evrópustofa gefur śt kynningarefni ķ bęklingum og öšru formi til dreifingar. Evrópustofa hefur stašiš aš fjölda kynningarfunda vķša um landiš. Mešal framsögumanna er sendiherra ESB, (t.d. į opnun fundi um ESB į Akureyri 29. febrśar sl.)

Ofangreindar upplżsingar mį finna į vefsķšu Evrópustofu: www.evropustofa.is 

Spurt er hvort fyrirlestrar og fundir sendiherra ESB vķša um land stangist į viš eftirfarandi lög:

Śr 1. tl. 41. gr laga nr. 16/1971 Lög um ašild Ķslands aš alžjóšasamningi um stjórnmįlasamband: “Žaš er skylda allra žeirra, sem njóta forréttinda og frišhelgi, aš virša lög og reglur móttökurķkisins, en žó žannig aš forréttindi žeirra eša frišhelgi skeršist eigi. Į žeim hvķlir einnig sś skylda aš skipta sér ekki af innanlandsmįlum žess rķkis.” 

Spurt er hvort śtgįfustarf Evrópustofu, sem fjįrmögnuš er af erlendu rķkisvaldi, varši viš eftirfarandi grein:

Śr 1. gr. laga nr. 62/1978 Lög um bann viš fjįrhagslegum stušningi erlendra ašila viš ķslenska stjórnmįlaflokka og blašaśtgįfu erlendra sendirįša į Ķslandi: “Žį er erlendum sendirįšum į Ķslandi óheimilt aš kosta eša styrkja blašaśtgįfu ķ landinu.”

Spurt er hvort Evrópustofa geti ķ nokkru tilliti talist hlutlaus ašili žegar kemur aš kynningu į Evrópusambandinu. Mį meta til fjįr kynningu Evrópustofu į kostum ašildar, en žaš er eitt helsta barįttumįli Samfylkingar. Fellur kynningarstarf Evrópustofu ekki undir skilgreiningu eftirfarandi laga um framlög og žar meš brot į eftirfarandi lögum:

Śr 6. gr laga nr. 162/2006 Lög um fjįrmįl stjórnmįlasamtaka og frambjóšenda og um upplżsingaskyldu žeirra: “Óheimilt er [stjórnmįlasamtökum] aš veita vištöku framlögum frį erlendum rķkisborgurum, fyrirtękjum eša öšrum ašilum sem skrįšir eru ķ öšrum löndum.”

Aš lokum er žeirri spurningu beint til Innanrķkisrįšuneytisins hvort starfsemi Evrópustofu eša sendirįšs ESB kunni aš stangast į viš einhver önnur lagaįkvęši en hér voru talin upp.

Stjórnvöld stefna aš žvķ aš ljśka ašildarsamningi viš ESB og leggja hann fyrir žjóšaratkvęši. Lżšręšisleg umręša um kosti og galla ašildar er ķ gangi mešal kjósenda. Slķk umręša žarf aš geta įtt sér staš į grundvelli jafnréttis og įn inngripa erlendra hagsmunaašila.

Žaš er ljóst aš óheft inngrip fjįrsterkra hagsmunaašila skekkja sjįlfan jafnréttisgrundvöll hins beina lżšręšis. Ef gildandi lög ķ landinu girša ekki nś žegar fyrir slķk inngrip žarf aš bregšast tafarlaust viš, vegna žess aš erlent stjórnvald meš ótakmörkuš fjįrrįš og beina hagsmuni hefur nś žegar hafiš mikiš og skipulagt įtak til aš móta afstöšu ķslenskra kjósenda sér ķ hag.

Viršingarfyllst, 

Frosti Sigurjónsson 


Hver greiddi feršina til Sardinķu?

sardinia_kort

Į 19. öld įkvaš ónafngreindur breskur lįvaršur aš heimsękja hina fögru mišjaršarhafseyju Sardinķu, įsamt fjölskyldu sinni og žjónustufólki. Feršalagiš gekk eins og ķ sögu. Lįvaršurinn og fylgdarliš hans gisti ašeins į bestu hótelum og snęddi ašeins į bestu matstöšunum - ekkert var sparaš.

Eyjaskeggjar tóku aš sjįlfsögšu vel į móti žessum forrķku feršamönnum. Lįvaršurinn įkvaš lķka aš framlengja dvölina um tvo mįnuši. Kostnašurinn var aš sjįlfsögšu verulegur. Alls stašar greiddi lįvaršurinn meš įvķsunum ķ pundum į višurkenndan breskan banka. Įvķsunum lįvaršsins var vel tekiš, enda voru žęr ķ pundum og į žessum įrum var gjaldmišill eyjaskeggja ekki upp į marga fiska.

Žaš eina sem skyggši į heimferšina voru vaxandi įhyggjur lįvaršarins af žvķ hve óskaplega margar įvķsanirnar uršu og hversu stóra spildu af ęttaróšalinu hann žyrfti nś aš selja til aš standa ķ skilum viš bankann.

En svo fór aš mörgum mįnušum eftir heimkomuna bólaši ekkert į įvķsunum frį Sardinķu. Lįvaršurinn var undrandi og feginn. Įrin lķšu og aldrei bįrust įvķsanirnar frį Sardinķu og lįvaršurinn žurfti aldrei aš greiša sumarfrķiš góša į Sardinķu.

Įvķsanirnar voru aldrei innleystar. Žeir sem höfšu fengiš greitt meš įvķsunum notušu žęr einfaldlega til aš greiša fyrir eitthvaš annaš. Žęr nutu meira trausts en mynt eyjaskeggja löngu eftir aš lįvaršurinn var allur. Žęr uršu gjaldmišill.

Spurningin er hinsvegar žessi: Hver borgaši fyrir feršalag lįvaršsins?


Hvers vegna žarf aš fegra ESB?

vissirthu
Jį Ķsland, vettvangur evrópusinna, birti heilsķšuauglżsingu ķ Morgunblašinu 19. nóvember. Fyrirsögnin er “Vissir žś?” og svo eru settar fram żmsar upplżsingar sem eiga aš sannfęra lesandann um įgęti žess aš ganga ķ ESB. En er hęgt aš treysta žessum upplżsingum? Skošum žaš.

“Aš 2,5% Ķslendinga skrifušu undir įskorun um aš draga umsóknina um ašild aš Evrópusambandinu til baka, sem stašiš hefur yfir sķšan ķ byrjun september.”
>Nś hafa hįtt ķ 9.000 skrifaš undir įskorun www.skynsemi.is  Sį fjöldi myndi duga til aš fylla Austurvöll og daglega bętast fleiri ķ hópinn žótt lķtiš sé auglżst. Ašildarsinnar lįta hér ķ vešri vaka aš 97.5% žjóšarinnar hafi ekki hug į žvķ aš skrifa undir įskorunina.

“Aš 53% landsmanna vilja klįra višręšurnar viš ESB og fį aš kjósa um mįliš ķ žjóšaratkvęšisgreišslu.”
>Réttara vęri  “53% af žeim sem tóku afstöšu”, annars er gefiš ķ skyn aš engir hafi veriš óįkvešnir og grunsamlegt aš gefa ekki upp hlutfall žeirra. 
Ķ könnun MMR fyrir Andrķki 14. nóvember var spurt um afstöšu til višręšna įn žess aš spyrša žjóšaratkvęšagreišslu viš annan valkostinn. Nišurstašan var mjög afgerandi. Minnihluti, eša 35,3%, vill halda umsókninni til streitu en 50,5% vilja draga umsóknina til baka, 14,4% taka ekki afstöšu. Af žeim sem tóku afstöšu vildu 59% draga umsóknina til baka en 41% vildu žaš ekki. 

“Aš 84% ķslenskra ungmenna langar aš vinna ķ öšru Evrópurķki til lengri eša skemmri tķma, sem er hęsta hlutfall allra ungmenna ķ Evrópu.”
>Um žetta er ekkert nema gott aš segja, enda veitir EES ašild nś žegar ķslenskum ungmennum fęri į žvķ aš leita sér aš vinnu ķ ašildarlöndum. Žaš gęti žó veriš erfitt ķ reynd žvķ atvinnuleysi er afar mikiš mešal ungmenna ķ ESB og er 47% į Spįni, žar sem žaš er hęst.

“Aš fólk ķ Evrópusambandinu hefur fęst heyrt um verštryggingu, enda er hśn afar sjaldgęf ķ ašildarrķkjum ESB.”
>Alveg rétt. En innganga ķ ESB er samt hvorki naušsynleg né nęgileg til aš losna viš verštryggingu. Upptaka evru mun ekki vera ķ boši fyrr en hér er kominn veršstöšugleiki og skuldir hafa lękkaš. Mörg įr geta lišiš frį inngöngu og žar til evra er tekin upp. Fram aš žvķ veršur verštrygging og lengur, nema viš įkvešum annaš į Alžingi.

“Aš į sama tķma og ķbśi ķ ESB borgar eitt og hįlft hśs žegar hann kaupir hśs, borgum viš tvö og hįlft hśs.”
>Žarna er vitnaš ķ Vķsbendingu 2010 sem vitnar ķ könnun Neytendasamtakanna frį 2005 sem įlyktaši aš hér vęru raunvextir af hśsnęšislįnum 2,5-5% hęrri en ķ 10 evrópulöndum.
Į hveitbraušsdögum evrunnar voru vextir vissulega jafn lįgir ķ öllum evrurķkjum óhįš žvķ hversu skuldug žau voru. En žaš gjörbreyttist meš skuldakreppuni 2008. Ķsland og ķslensk heimili munu ekki fį lįga vexti fyrr en eftir aš viš höfum greitt nišur megniš af skuldunum.

“Aš viš inngöngu ķ Evrópusambandiš myndu tollar į vörum og landbśnašarafuršum frį rķkjum ESB falla nišur. Žvķ mį, samkvęmt nżrri skżrslu, gera rįš fyrir aš verš į kjśklingum, eggjum og svķnakjöti lękki um 40 – 50% og aš verš į mjólkurafuršum lękki um 25%”
>Mešhöfundur umręddar skżrslu hefur nś sent grein ķ Fréttablašiš til aš leišrétta ofangreiddar afbakanir į nišurstöšunum og segir: “Sannleikurinn er sį aš žar stendur mjög lķtiš um verš til neytenda. Erfitt er aš draga nokkrar įlyktanir um śtsöluverš bśvara śt frį žvķ sem fram kemur ķ skżrslunni.” og “Nišurstöšur skżrslunnar byggja į mun sterkara gengi krónu en viš bśum viš ķ dag”.

“Aš krónan hefur misst 99.5% af veršgildi sķnu gagnvart danskri krónu frį žvķ aš hśn var tekin ķ notkun.”
>Gjaldmišlar sveiflast verulega yfir löng tķmabil. Vissir žś aš USD hefur frį 1970 tapaš 85% af veršgildi sķnu gagnvart japönsku yeni? Žaš sem skiptir mestu er aš hér į Ķslandi hefur hagkerfiš vaxiš grķšarlega frį žvķ aš žjóšin fékk sjįlfstęši. Žjóšin var ein sś fįtękasta ķ Evrópu en telst nś mešal rķkustu žjóša heims. Trśir žvķ nokkur aš viš vęrum 200 sinnum rķkari ef viš hefšum haft hér danska krónu? (99.5%/0.5%=200) Framundan er ekki sami vöxtur og var frį 1944 og žvķ er ólķklegt aš óstöšugleiki krónu verši eins mikill ķ framtķšinni.

“Aš meirihluti atvinnulķfsins telur annan gjaldmišil en krónuna žjóna Ķslandi betur.
Annar gjaldmišill 61%
Ķslenska krónan 24%
Hvort sem er       15%”
>Vitnaš er ķ skżrslu Višskiptarįšs sem kom śt ķ febrśar 2011. Könnunin hefur lķklega veriš gerš nokkru įšur og er žvķ nęr įrsgömul. Ķ ljósi žeirra óskapa sem hafa duniš į evrusvęšinu undanfarna mįnuši, kęmi ekki į óvart ef įhugi atvinnulķfsins į evruašild sé töluvert minni. Einnig spyrja hvort “Annar gjaldmišill” į viš um evru? Vildu žessir menn kannski fremur USD, NOK, CAD?

“Kaupmįttur frį 2008
Ķsland - 8,1%
Finnland  4,5%
Svķžjóš  2,3%
Danmörk     1%”
Hér er tķmabiliš vališ af kostgęfni; Ķsland nżbśiš aš lenda ķ bankahruni. Reyndar furšulegt aš lķfskjörin hafi ekki versnaš enn meir en žetta. Hvers vegna ekki bera Ķsland saman viš lönd sem lendu ķ sęmilegu hruni eins og Ķrland eša Grikkland? Žetta er villandi samanburšur ętlašur til aš veikja trś į krónunni.

“Inn- og śtflutningur vöru og žjónustu 2010 eftir löndum
ESB rķkin Innfl.: 56,2%    Śtfl.: 70,5%
Žar af evru rķkin Innfl.: 27,2%   Śtfl.: 49,8%
>Af žessu gęti grandalaus įlyktaš aš śtflutningur Ķslands sé nįnast 50% ķ evrum. Žaš er ekki svo, žvķ helmingurinn af śtflutingi okkar til evru rķkja er įl sem er veršlagt ķ USD. Śtflutningur er žvķ 37% ķ USD, en ašeins 27% ķ EUR. 14% er ķ GBP og afgangur ķ öšrum myntum.

-

Svo viršist sem Jį Ķsland hafi meš žessari auglżsingu seilst full langt til aš fegra mįlstašinn. Slķkrar fegrunar ętti einmitt ekki aš vera žörf ef ašild aš ESB vęri jafn frįbęr og ašildarsinnar vilja trśa. 

Lissabon sįttmįlinn fegrašur ķ žżšingu

560145

Lissabon sįttmįlinn hefur veriš žżddur į Ķslensku. Sįttmįlinn lżsir réttindum og skyldum ašildarrķkja ķ smįatrišum. Žess vegna er mikilvęgt aš žżšingin sé vönduš og nįkvęm en žvķ mišur viršist žaš markmiš ekki hafa nįšst. Hér eru nokkur dęmi:

2. KAFLI, SÉRTĘK ĮKVĘŠI UM SAMEIGINLEGA STEFNU Ķ UTANRĶKIS- OG ÖRYGGISMĮLUM, 1. ŽĮTTUR ALMENN ĮKVĘŠI, 24. gr :

“Žau skulu foršast aš gera nokkuš žaš sem vinnur gegn hagsmunum Sambandsins eša kynni aš skaša įhrif žess sem afls ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum.”

"They shall refrain from any action which is contrary to the interests of the Union or likely to impair its effectiveness as a cohesive force in international relations."

Žetta er rangt žżtt žvķ "Cohesive force in international relations" žżšir “samheldiš afl ķ alžjóšasamskiptum”, en alls ekki “afl ķ žįgu samheldni ķ alžjóšasamskiptum”.

XXI. BĮLKUR ORKUMĮL 194. gr.

“1. Meš tilliti til stofnunar og starfsemi innri markašarins og meš skķrskotun til žarfarinnar į aš varšveita og bęta umhverfiš skal stefna Sambandsins ķ orkumįlum miša aš žvķ, ķ anda samstöšu mešal ašildarrķkjanna, aš:

a) tryggja starfsemi orkumarkašarins,

b) tryggja öryggi ķ orkuafhendingu ķ Sambandinu, “

"(b) ensure security of energy supply in the Union; "

Žetta telst röng žżšing žvķ “supply” žżšir “framboš” en ekki “afhending” Liš b) ętti žvķ frekar žżša žannig "tryggja öryggi orkuframbošs ķ Sambandinu." Ašildarrķki eru hér aš samžykkja aš Brussel taki įkvaršanir um öruggt orkuframboš (aušlindina) en ekki bara örugga afhendingu orku.

I. BĮLKUR FLOKKAR OG SVIŠ VALDHEIMILDA SAMBANDSINS 3. gr.

“1. Eftirtalin sviš skulu falla undir fullar valdheimildir Sambandsins: a) tollabandalag, b) setning naušsynlegra samkeppnisreglna vegna starfsemi innri markašarins, c) peningamįlastefna fyrir žau ašildarrķki sem hafa evru sem gjaldmišil, d) verndun lķfręnna aušlinda hafsins innan sameiginlegu sjįvarśtvegsstefnunnar, e) sameiginleg višskiptastefna. “

"1. The Union shall have exclusive competence in the following areas: "

Exclusive žżšir aš sambandiš sé alfariš einrįtt um žessa mįlaflokka. Sem mętti žżša "Sambandiš skal hafa óskiptar valdheimildir į eftirfarandi svišum". Žetta skiptir mįli žvķ ašildarrķkin eru hér aš samžykkja aš lśta einhliša įkvöršunum ESB ķ žessum flokkum.

C. YFIRLŻSINGAR AŠILDARRĶKJANNA

“... og Evrópudagurinn 9. maķ verša įfram ķ žessum löndum tįkn samfélags borgara ķ Evrópusambandinu og tengsla žeirra viš žaš. “

"... and Europe day May 9th will for them continue as symbols to express the sense of community of the people in the European Union and their allegiance to it."

Oršiš „allegiance" getur žżtt: obligation, commitment, devotion, faith og loyalty. Žarna er į ferš yfirlżsing um hollustu viš Evrópusambandiš en ekki bara "tengsl" viš žaš.

Finnst einhverjum fleirum en mér aš žessar žżšingavillur séu best til žess fallnar aš lįta žennan grundvallarsįttmįla Evrópusambandsins lķta śt fyrir aš vera eitthvaš įsęttanlegri en hann er ķ raun og veru? 

Ķslensk žżšing: http://www.utanrikisraduneyti.is/media/esb/lissabon-sattmali/Lissabon-heildarskjal.pdf

Enska śtgįfan: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:FULL:EN:PDF 


Fréttum er hagrętt

Ķ ašdraganda Icesave kosninga gat veriš erfitt fyrir kjósendur aš finna hlutlausar fréttir og upplżsingar til aš byggja atkvęši sitt į. Fréttablašiš og Morgunblašiš voru augljóslega į öndveršum meiši og žaš skilaši sér ķ fréttaflutningi žeirra af mįlinu. Jafnvel RŚV, sem į samkvęmt lögum aš gęta fyllstu hlutlęgni, tókst ekki aš uppfylla skyldu sķna aš žvķ leiti.

Žaš getur veriš erfitt aš koma auga į žaš hvenęr fréttamišill hagręšir fréttum og hvenęr ekki. Sé žaš gert į augljósan hįtt missir fréttin trśveršugleika og žar meš įhrifamįtt sinn. Žess vegna žurfa fréttamišlar aš fara fķnt ķ allt slķkt. Ašferširnar eru nokkuš vel žekktar. Hér eru nokkur dęmi um ašferšir sem hérlendir fréttamišlar hafa beitt til aš “hagręša” fréttum ķ žvķ skyni aš fį fram “rétta” nišurstöšu ķ Icesave og ESB mįlum:

1) Velja til birtingar fréttir sem styšja “réttan” mįlstaš

Žaš er aldrei hęgt aš gera öllum fréttum jafn hįtt undir höfši, velja žarf śr og žaš val getur veriš pólitķskt.

2) Velja višmęlanda meš “rétta” afstöšu

Oft er leitaš til įlitsgjafa og sérfręšinga til aš varpa ljósi į atburši. Ķ Icesave mįlinu leitušu Fréttablašiš og RŚV įberandi oft til įlitsgjafa sem töldu farsęlla aš samžykkja Icesave samningana. Skošanir Žórólfs Matthķassonar viršist hafa įtt mikinn hljómgrunn hjį stjórnendum fréttaskżringažįttarins Spegilsins į RŚV. Óskaš var įlits hans 25 sinnum į įrunum 2009/2010 (heimild: Svar rįšherra viš spurningu žingmanns um efniš.)

3) Skammta “réttu” sjónarmiši meiri tķma / plįss

Til aš ljį umfjöllun hlutlaust yfirbragš er vinsęlt aš gefa fulltrśum beggja sjónarmiša oršiš en skammta svo ójafnan tķma. Ķ prentmišli er hęgt aš velja śr tilvitnunum žannig aš annaš sjónarmišiš fįi meira rżmi. Ķ sjónvarpi og śtvarpi er hęgt aš klippa til vištöl ķ sama tilgangi. Sé um beina śtsendingu aš ręša, er ekki hęgt aš klippa hlutina til. En žį er sś leiš farin aš bjóša fleiri gestum meš “rétta” skošun ķ žįttinn.

4) Traustari višmęlendur

Tunguliprir sérfręšingar er yfirleitt taldir meira sannfęrandi en almśginn į götunni. Žannig mętti sem dęmi spyrja Evrópusérfręšing um kosti ašildar en spyrja sķšan leikmann um ókostina.

5) Lęvķsleg hugtakanotkun

Žegar vissir fjölmišlar fjöllušu um Icesave kröfuna žį notušu žeir išulega “Icesave skuldina”. Evrópusambandiš glķmir nś viš grķšarlega erfišleika, sumir fjölmišlar kjósa hins vegar aš kenna erfišleikana įvallt viš “Evrópu” en ekki “Evrópusambandiš”.

Ber fréttamišlum aš gęta hlutlęgni?

Ķ lögum um RŚV segir aš hlutverk almannafjölmišilsins sé

“aš veita vķštęka, įreišanlega, almenna og hlutlęga fréttažjónustu um innlend og erlend mįlefni lķšandi stundar og vera vettvangur fyrir mismunandi skošanir į mįlum sem efst eru į baugi hverju sinni eša almenning varša.”

Fróšlegt vęri aš gera faglega śttekt į žvķ hvernig RŚV hefur tekist aš uppfylla skyldur sķnar aš žessu leyti ķ Icesave og ESB mįlinu. Hve oft skyldi RŚV hafa freistast til žess aš beita brellum eins og žeim sem voru tķundašar hér aš ofan?

Öšrum fréttamišlum en RŚV er ekki skylt aš gęta hlutlęgni. Blašamönnum er ekki heldur skylt aš gęta hlutlęgni ķ sķnum störfum, ef ég skil sišareglur Blašamannafélagsins rétt.

Verum raunsę

Žaš er vissara aš reikna meš žvķ aš allir fréttamišlar nżti žaš svigrśm sem žeir hafa til aš hafa įhrif į okkur, ekki sķst ķ ašdraganda žjóšaratkvęšis um mikilvęg mįlefni. Allir fréttamišlar er hlutdręgir aš vissu marki og allir žjóna žeir einhverjum hagsmunum.

Spyrjum žvķ spurninga: Hvaša frétt var ekki birt? Hvers vegna er rętt viš žessa višmęlendur en ekki ašra? Er žessi sérfręšingur hlutlaus? Hvaš segja hinir fréttamišlarnir um mįliš?

Žaš er skynsamlegt aš neyta frétta į gagnrżnin hįtt, treysta ekki į einn fréttamišil, gera samanburš. Žaš er lķka miklu skemmtilegra en aš lįta mata sig hugsunarlaust.


Brotaforšakerfi ķ molum

Sķfelldar upp- og nišursveiflur į fjįrmįlamörkušum vekja grun um aš fjįrmįlakerfiš sé ķ raun óstöšugt ķ ešli sķnu. Góšu fréttirnar eru aš žaš er hęgt aš gera žaš stöšugra meš einföldum hętti. 

Allir vita aš hlutverk banka er aš taka viš innlįnum og įvaxta žau meš žvķ aš lįna féš śt. Fęrri vita  aš bankar lįna ekki bara śt innlįnin. Žeir bśa aš auki til višbótarfjįrmagn śr engu og lįna žaš śt gegn vöxtum. Žetta er aš sjįlfsögšu mjög įbatasamt fyrir bankana og skżrir aš einhverju leyti hvers vegna almenningur veršur sķfellt skuldugri. Žaš er ekki óalgengt aš bankar lįni śt tķu sinnum hęrri fjįrhęš en sem nemur upprunalegum innlįnum til žeirra. Žetta ótrślega fyrirkomulag kallast brotaforšakerfi (fractional reserve) žvķ “forši” bankana af innlįnum er ašeins brot af žvķ fjįrmagni sem žeir lįna śt.

Bankar hafa į einhvern undraveršan hįtt fengiš einkaleyfi til aš prenta peninga į mešan öšrum er žaš sérstaklega bannaš aš višlögšum žungum refsingum. Sešlabankinn gefur vissulega śt sešla og mynt, en žaš eru ķ raun bankarnir sem bśa til megniš af fjįrmagninu sem efnahagslķfiš žarf. Bankar bśa fjįrmagniš til śr engu og rukka af žvķ vexti. Stašan er žvķ sś aš nęr allt fjįrmagn ķ landinu veršur upphaflega til sem vaxtaberandi skuldir viš bankana. Kannski var žetta ekki vandamįl žegar bankar voru sameign žjóšarinnar og įgóšinn rann til samneyslu, en žaš veršur aš staldra viš ef bankar ķ einkaeigu hafa einkaleyfi til aš framleiša fjįrmagniš ķ landinu og innheimta vexti af žvķ.

Žegar allt leikur ķ lyndi, bjóša bankar mikiš fjįrmagn į lįgum vöxtum. Fyrirtęki og neytendur freistast til aš taka lįn fyrir misgóšum fjįrfestingum og jafnvel neyslu. Svo blakar fišrildi vęngjum einhverstašar ķ fjarlęgu landi og allt er breytt. Einhverjir tapa į glęfralegum fjįrfestingum, bankar fara aš innheimta skuldir af krafti, ótti um veršfall į mörkušum breišist śt, bankar hękka vexti, hlutabréf lękka ķ verši og fjįrmagnskortur gerir vart viš sig, sum fyrirtęki rįša ekki viš hękkandi vexti og fara į hausinn. Samdrįttur eša kreppa tekur viš. Bankar hirša fyrirtęki og fasteignir į hrakvirši upp ķ skuldir - skuldir sem žeir bjuggu til śr engu.

Til aš stöšva žessa hringekju offrambošs og skorts į fjįrmagni žarf aš taka af bönkum leyfiš til aš framleiša fjįrmagn. Setja žarf 100% bindiskyldu į bankana. Verši žaš gert, munu bankar žurfa aš einbeita sér alfariš aš žvķ aš įvaxta innlįn meš žvķ aš lįna žau śt til aršbęrra verkefna. Framleišsla fjįrmagns yrši ekki ķ žeirra höndum heldur Sešlabankans.

Bankar myndu žį geta bošiš upp į tvenns konar bankareikninga: annarsvegar vaxtalausa hlaupareikninga sem vęru įvallt lausir til śttektar, og hinsvegar vaxtaberandi bundna sparireikninga. Bankar gętu eingöngu lįnaš śt og įvaxtaš žaš fé sem lagt vęri į bundna sparireikninga. Bundnir reikningar vęru bundnir til viss tķma eša uppsegjanlegir meš vissum tķmafyrirvara.

Meš fullri bindiskyldu vęru įhlaup į banka įstęšulaus žvķ bankar myndu įvallt eiga nęgt fé til aš greiša śt innistęšur į hlaupareikningum. Žörf fyrir innistęšutryggingar vęri žvķ śr sögunni. Illa reknir bankar gętu fariš į hausinn, en žaš myndi ekki valda kešjuverkun eins og er ķ dag. Kerfiš vęri stöšugt.

Meš žessu vęri bśiš aš ašskilja tvö ólķk verkefni: framleišslu fjįrmagns og įvöxtun sparifjįr. Illa reknir bankar gętu žį ekki lengur fališ misheppnuš śtlįn meš framleišslu meiri peninga.

Sešlabankinn myndi hafa žaš hlutverk aš stilla af magn peninga og fjįrmagns ķ samręmi viš stęrš hagkerfisins. Žetta myndi hann gera meš śtgįfu myntar og rafeyris įn vaxtaśtgjalda fyrir rķkissjóš (žjóšina). Sś leiš vęri mun beinni og skilvirkari en aš fitla viš stżrivexti og bindiskylduhlutfall. Veršbólga og veršlag yrši mun aušveldari višfangs, žvķ bankarnir vęru ekki aš freistast til aš auka stöšugt fjįrmagn ķ umferš.

Brotaforšakerfiš er sveifluvaldandi og gefur einkabönkum einkaleyfi til aš framleiša fjįrmagniš ķ landinu. Žaš er löngu tķmabęrt aš ķhuga ašra valkosti. Hversu lengi ętlum viš aš sętta okkur viš óstöšugleika, veršbólgu og aš allt fjįrmagn ķ landinu sé fengiš aš lįni į vöxtum frį bönkum sem bśa žaš til śr engu?

Nįnari upplżsingar um fulla bindiskyldu:
Wikipedia: http://en.wikipedia.org/wiki/Full-reserve_banking

“Towards a 21st century banking and monetary system” :
http://www.positivemoney.org.uk/wp-content/uploads/2010/11/NEF-Southampton-Positive-Money-ICB-Submission.pdf


Er žórķum orkugjafi framtķšarinnar?

Žórķum er geislavirkt frumefni sem finnst ķ nęgilegu magni į jöršinni til aš męta orkužörf alls mannkyns ķ mörg hundruš įr, hugsanlega žśsund įr. Eitt kķló af žórķum getur skilaš 200 sinnum meiri orku en fęst śr sama magni af śrani. Eitt gramm af žórķum gefur įlķka mikla orku og 3,5 tonn af kolum.

Mikill og vaxandi įhugi er nś į žróun žórķum kjarnorkuvera. Margt bendir til aš žau gętu oršiš mun ódżrari og hęttuminni en nśtķma kjarnorkuver, sem byggja į śrani. Geislavirkur śrgangur yrši einnig brot af žvķ sem fellur til ķ śran kjarnorkuverum.

Ef björtustu vonir ganga eftir, myndi žórķum tęknin draga śr žörf fyrir dżrt og mengandi jaršefnaeldsneyti. Bandarķkjamenn geršu tilraunir meš žórķum kjarnakljśfa į įrunum 1940 – 1970 og sś žekking er ašgengileg. En žrįtt fyrir žaš mun žurfa verulega žróun og fjįrmagn til aš koma fyrsta starfandi žórķum kjarnorkuverinu ķ gagniš.

Gangi allt aš óskum gętu fyrstu žórķum kjarnorkuverin tekiš til starfa eftir 10-15 įr. Orkuverin geta veriš af żmsum stęršum, grķšarstór eša örsmį og žaš eykur į notagildi žeirra. Kostnašur viš orkudreifingu veršur minni žar sem orkuverin geta veriš miklu nęr notendum.

Mešal žeirra žjóša sem hafa žegar lagt af staš ķ kapphlaupinu um žórķum tęknina eru Frakkar, Indverjar, Rśssar, Japanir og Kķnverjar. Bretar og Bandarķkjamenn ķhuga žįtttöku.

Stundum er tregša til aš snśa frį žekktri tękni til aš žróa eitthvaš nżtt sem keppir viš žaš gamla. Framleišendur śran-kjarnorkuvera hafa fjįrfest grķšarlega ķ nśverandi tękni og žórķum tęknin er vissulega ógn viš žį fjįrfestingu. Žaš er žvķ ólķklegt aš kjarnorkuišnašurinn hafi frumkvęši aš žvķ aš žróa žessa tękni.

Ašgangur aš ódżrri orku er grunnforsenda žeirra lķfsgęša sem vesturlandabśar hafa vanist. Meš žórķum orku er von til žess aš męta orkužörf hvers einasta ķbśa jaršarinnar um ókomin įrhundruš.

Fyrir žį sem vilja kynna sér žórķum orku betur er męlt meš žessum krękjum:

http://www.youtube.com/watch?v=N2vzotsvvkw

http://energyfromthorium.com/

http://itheo.org/


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband